Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Diskusijos apie eurą – vėl atgimusios Euras Lietuvoje vėl tapo plačiai aptariama tema. Ne tik todėl, kad latviai jau kitais metais žada įsivesti vieningą Europos valiutą. Neramumai euro zonoje dalį lietuvių privertė susimąstyti – gal mums vertėtų dar palaukti? Tačiau valdžia laukti nenusiteikusi ir žada, kad euras litą išstums jau po poros metų. Gyventojai skirtingai vertina, ar naudingas dar mums būtų euras. „Gali pasisukti į vieną pusę, gali ir į kitą”, – sakė kalbinti praeiviai. Kaip pasisuks euro likimas, iš tiesų mažai kas gali pasakyti. Lietuvių dalis mano, kad dar vertėtų palaukti, kitiems paprasčiausiai gaila lito kaip valstybės simbolio. Tarp privalumų gyventojai paminėjo tai, kas jau seniai žinoma – nereiks keisti pinigų važiuojat į kitą šalį, verslininkai euro esą laukia irgi kaip išganymo. Regis, diskusija dėl euro atgimė, kuri buvo kilusi prieš kelerius metus. „Lietuviai jau pripratę prie pinigų keitimų – šiandien perku vienu valiuta, rytoj kita, čia nėra jokių problemų”, – sakė kalbinti žmonės. Tiesa, kainų didėjimo baimė taip ir nesumažėjo.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Š ulcas, vertindamas Kipro išgelbėjimo planą, sakė, kad nutolome nuo prarajos krašto. Sveikindamas susitarimą dėl Kipro, jis pažymėjo, kad euro zonos šalių finansų ministrai vis tik atsižvelgė į Europos Parlamento raginimą neapmokestinti indėlių, mažesnių nei 100 tūkstančių eurų. Nors pradžioje buvo ir kitokių minčių.
Estija prie euro prisijungė 2011 metais, latviai vieningą valiutą turės jau kitais metais. Euro zonos narės gelbsti viena kitą, tą parodė Kipro atvejis. Be to, ir pats neliksi „ant ledo”, jei ištiks sunki padėtis.
Lietuvos planuose euras – 2015 metais. Finansų ministras Rimantas Š adžius sako, kad nepaisant euro zonos krečiančių sunkumų, Lietuvai įsivesti eurą būtų didelis ekonominis postūmis. Tiesa, mūsų šalies įnašas per trejus metus būtų 800 milijonų litų, tačiau tai reiktų vertinti kaip draudimo įnašą, pinigai nemomami kam nors konkrečiai, tik laikomi kaip garantija. Š iuo metu žmonių, pritariančių ir nepritariančių euro įvedimui yra po lygiai, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Abiejų pusių yra po 26-27 procentus, likusieji – dar neapsisprendę. Taigi būsimos kampanijos metu bus bandoma pateikti informaciją apie euro privalumus.
Lietuvoje yra manančių, kad Lietuvai vertėtų palūkėti Lenkijos apsisprendimo, ir kartu stoti į euro zoną. Tačiau, kaip teigė eurokomisaras, atsakingas už mokesčius, Algirdas Š emeta, mūsų kaimynė Lenkija turi laisvai plaukiojantį valiutos kursą. Tad ir sprendimas jiems bus sudėtingesnis. „Mes turime de facto euro pakaitalą Lietuvoje, bet negalime pasinaudoti privalumais”, – sakė eurokomisaras. Jis pridūrė, kad lenkai turi visiškai savarankišką monetarinę politiką, instrumentus, kuriuos gali naudoti ekonominiams procesams paveikti. Tuo tarpu Lietuva, turėdama valiutų valdybos modelį, tokios galimybės neturi. „Tad kitas mūsų žingsnis turėtų būti galutinai stoti į euro zoną ir panaikinti valiutų kurso riziką, kuri dabar egzistuoja”, – sakė jis.
Finansų analitikai primena, kad euro zonos šalių bėdos kilo ne dėl pačios valiutos euro, o dėl vidinių problemų, negebėjimo tvarkytis su finansais, išpūsto bankų sektoriaus.
Lietuvoje tebėra nerimas ir dėl kainų keičiant piniginį vienetą. Nors kainos kurį laiką bus pažymėtos abiem valiutomis, tačiau baiminamasi, kad prekybininkai pasinaudos situacija ir kainas suapvalins ne pirkėjų naudai. Kad to nebūtų, žadami įvairūs susitarimai.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda 
.
http://www.facebook.com/EuroposKlubas
kalbėk: [email protected]
