Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Nuo ateinančių metų Europos Sąjungos (ES) bankai taps stipresni ir patikimesni. Bent jau to tikimasi iš Europos Parlamento šią savaitę patvirtinų naujų taisyklių, kurios apribos bankininkų premijas,sugriežtins bankų kapitalo pakankamumo reikalavimus ir sustiprins bankų priežiūrą.Visiems rūpi patikimumas
Kartu bankai bus skatinami teikti paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekiant paskatinti ūkio augimą. Apskritai, keičiasi bankų kultūra, pats požiūris į bankininkystę. Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis pastebėjo, kad priimti nauji dokumentai skaidrins bankų veiklą. Visa Europa susirūpinusi bankų patikimumu. Kipro atvejis parodo, kad netgi Europos Sąjungos direktyvomis apsaugota indėlių suma – 100 tūkstančių eurų gali aptirpti, jei susiklosto nenumatytos aplinkybės. Taip nenutiko, bet trūko nedaug. Pasak Z.Balčyčio, Lietuvos indėlininkai taip pat nukentėjo nuo bankų griūties, mūsų šalies visuomenei taip pat labai artima patikimų ir skaidriai veikiančių bankų tema.”Kipras keletą dešimtmečių gėrėjosi, kaip į jų šalį plūsta tam tikri pinigai. Kipro bankams nereikėjo teikti ataskaitų Europos centriniam bankui apie pinigų kilmę. Iš to gavosi, kad Kipro bankų seifuose susidarė aštuonis kartus didesnė suma nei visa šalies ekonomika”, – pasakojo Lietuvoje išrinktas europarlamentaras.
Turės atidėti daugiau
Todėl, remiantis Europos Parlamento priimtu dokumentu, Europos bankai turės teikti smulkias ataskaitas Europos centriniam bankui. Gaunamas pelnas, sumokėti mokesčiai, gautos subsidijos, darbuotojų skaičius, atlyginimų skaičius taip pat bus privalomai pateikiama informacija. Kad būtų išvengta nepamatuotos rizikos, bankininkų premijos negalės viršyti jų metinio darbo užmokesčio, tačiau banko akcininkams sutikus (66 proc. akcininkų, kurie valdo bent pusę banko akcijų), jos galės būti iki dviejų kartų didesnės negu atlyginimas. Pasak Z.Balčyčio, daugelį piktindavo, kai su sunkumais susidūrusio banko vadovai išsimokėdavo milžiniškas premijas. Nors premijų ribojimui pritarta, tačiau Z.Balčytis mano, kad tai dar ne pabaiga, ir premijų dydžio kartelė dar labiau bus nuleista. ES bankai turės užtikrinti, kad didesnė ir kokybiškesnė dalis bendro kapitalo būtų atidėta kaip likvidus ir greitai į grynuosius pinigus konvertuojamas kapitalas, kuris būtų išmokamas indėlininkams ir kreditoriams krizės atveju. Daugiau nei pusė minėto kapitalo (4,5% iš 8%) turės būti pirmo lygio: aukščiausios kokybės ir mažiausios rizikos – tai dvigubai daugiau, nei iki šiol (buvo 2% iš 7%). Bankai privalės turėti kapitalo apsaugos rezervą, skirtą absorbuoti galimus praradimus. Kartu bankai turės įsteigti anticiklinio kapitalo rezervą, kuris leistų ekonomikos augimo laikotarpiu sukaupti pakankamai kapitalo, kad nenumatytais atvejais nepritrūktų lėšų. „Bankai turės atidėti nemažas sumas. Aišku, tai apsunkins bankinę veiklą, jų pelnai bus mažesni. Bet bus stabilesnė situacija, pasitikėjimas bankais vėl grįš”, – sakė Z.Balčytis.
Didins ir mokesčius
Tiesa, Lietuvoje veikiantiems bankams nauji reikalavimai nebus tokie skausmingi. Jie jau prisitaikė prie naujų kapitalo taisyklių, daro didesnius rezervus. Tuo tarpu didžiausiems Europos bankams reiks surasti 112 milijardų eurų, kad visi reikalavimai būtų įgyvendinti. Taigi vartotojams gali atsiliepti. Lietuvoje tai bandoma daryti didinant komisinius mokesčius. Pasak Z.Balčyčio, tai, kiek buvo prarasta, ir koks dabar poreikis, nėra dideli pinigai. „Ne visur kritinė situacija bankų sektoiuje. Š tai Skandinaviški bankai patys išsikapstė. Rezervų bus ieškoma visokiais būdais – išsireikalaus pinigus iš kreditorių ir t.t. Bankai per tam tikrą laikotarpį turės atstatyti likvidumą”, – sakė europarlamentaras. Bankų sąjunga tam ir kuriama, kad visi bankai veiktų pagal vienodus principus ir taisykles. Kai kurios taisyklės įsigalioja jau po metų, pavyzdžiui, informacijos pateikimas Europos Komisijai, dar po metų – 2015 metais, ir skelbimas viešai. Vartotojai iš to galės nuspręsti, kuriame banke laikyti pinigus.
Verslui gali atsiliepti
Tačiau kaip tai atsilieps verslui, kuris skundžiasi negaunantis paskolų iš banko? O juk tai stabdo visą verslo plėtrą. Pasirūpinta, kad naujosios taisyklės sušvelnintų kapitalo pakankamumo reikalavimus tiems bankams, kurie teikia paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tokioms paskoloms bus galima taikyti mažesnį rizikos koeficientą, todėl bankai galės priskirti mažesnį kapitalo kiekį šioms paskoloms padengti. „Yra fondai smulkiam ir vidutiniam verslui remti. Iš jų pinigai keliaus bankams, kurie suteiks paskolas. Ankstesnė patirtis parodė, kad bankai paskolas suteikinėdavo daugiau stambiam verslui, nes čia mažiau administracinio darbo”, – pasakojo Z.Balčytis. Viskas baigėsi tuo, kad visoje ES iš 10 milijardų eurų 2 milijardai taip ir liko nepanaudoti. Pasak Z.Balčyčio, jau praeityje tie laikai, kai bankai rekomenduodavo politikams nesikišti į jų veiklą. „Dabar jau kalbame apie griežtesnę atsakomybę bankų vadovams”, – sakė europarlamentaras. Jam dabar keista, kodėl Lietuva iki šiol nepasirašo finansinių sandorių mokesčio. „Jo tikslas net ne pajamos, o informacija. Tu žinosi, kur ir kaip pervedami pinigai už sandorius, ko anksčiau nebuvo. Jei per banką pervedami pinigai į „ofšorą”, tam bankui bus pasiūlyta daryti didesnius atidėjinius”, – pateikė pavyzdį pašnekovas.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda 
.
http://www.facebook.com/EuroposKlubas
kalbėk: [email protected]
