"Europos klubas" – Europa galanda kirvį mokesčių slėpėjams

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Europa galanda kirvį mokesčių slėpėjams. Klausyti – „Europos klubas”

Mokesčių rojai vis dažniau tampa pokalbių temomis gatvėse, biuruose, valdžios koridoriuose, Europos Parlamente. Europos Sąjunga kasmet patiria trilijoną eurų nuostolių dėl mokesčių vengimo. Todėl Europos valstybės imasi veiksmų, kurie turėtų užkirsti kelią išsisukti nuo mokesčių. Galimas priemones svarsto ir Europos Parlamentas.

Prilygsta išlaidoms sveikatos apsaugai.

Nors nuomonių yra įvairių, tačiau visų pusių argumentai yra logiški. Vieni mano, kad mokesčiai turėtų būti mokami ten, kur uždirbamos pajamos. Kiti taip nemano. Mat šalyse yra skirtinga situacija. Pavyzdžiui, Lietuvoje mokesčius moka čia gyvenantys, įregistruoti piliečiai, nors jų verslas galbūt yra užsienyje. Didžiojoje Britanijoje – jau kitaip. Jei tavo verslas svetur, tai ir mokesčius moki kitur, nors gyveni ir čia. Tačiau ne tai blogiausia. ES narės pajuto, kad jei nebus surenkami biudžetai, krizė gali vėl pasibelsti. O suklestėjusios lengvatinių mokesčių zonos yra grėsmė visai Europos Sąjungai. Kaip pastebėjo europarlamentė iš Lietuvos Laima Andrikienė, dėl mokesčių vengimo ES praranda tiek, kiek išleidžia sveikatos apsaugai visos 27 narės kartu paėmus. Arba keturis kartus daugiau nei visa Bendrija išleidžia švietimui.

Mokesčiai ir atsakomybė – skirtingi

„Prieš krizę tai nebuvo didelė problema. Tačiau dabar, kai išnaudotos visos diržų veržimosi galimybės, pradėta ieškoti rezervų. Ir pagaliau atrastas trilijono eurų pinigų maišas, kurį pasiima, palyginti nedidelė žmonių grupė”, – sakė Europos Parlamento narė. Paskaičiuota, kad kai Europa svarstė, kaip padėti Graikijai, iš jos į Š veicarijos bankus ištekėjo 60 milijardų eurų. „Tad apsimesti, kad mes to nematome, būtų nusikaltimas”, – teigė L.Andrikienė. Naudojamasi tuo, pasak jos, kad skirtingose valstybėse galioja skirtingi mokesčiai. Tad žuvys ieško kur giliau, verslas kur geriau. Rezultato galima pasiekti veikiant visai ES kartu. O priemonių yra keletas. Pavyzdžiui, bent šiek tiek suvienodinti mokesčius valstybėse narėse. Taip pat kovoti su mokesčių slėpimu ir sukčiavimu, nes ir atsakomybė šalyse yra skirtinga. Mokesčių rojai – dar viena problema, kurią reikia spręsti. Lietuvos įmonės taip pat turi nemažai sąskaitų lengvatinėse mokesčių zonose.

Tikslas – dalintis duomenimis

„Dabar reikia visas priemones sudėti į vieną vietą ir jas vykdyti visai ES”, – pateikė receptą L.Andrikienė. Nes šiuo metu, pasak jos, geriau gyvena tie, kurie nuslepia mokesčius. Arba turi garantiją, kad jų sąskaitos niekada nebus paviešintos, o jų pavardės visada liks paslaptyje. Todėl ES siūlo, kad informacija apie sąskaitų savininkus būtų dalinamasi automatiškai. Tai turėtų daryti ES narės. Beje, JAV mokesčių surinkimo tvarka yra kur kas griežtesnė nei Europoje, o visuotinis deklaravimas ten yra prioritetas šalies gyventojams. Todėl ir atsakomybė už mokesčių slėpimą yra griežtesnė nei Europoje. Tiesa, tai nesutrukdė kai kuriose valstijose įsikurti mokesčiu rojams, pavyzdžiui, Delavere. Todėl ES kiekviena valstybė turi susitvarkyti viduje, pridūrė L.Andrikienė. Tuo tarpu ES tikslas – iki 2020 metų sumažinti atotrūkį tarp mokesčių šalyse narėse ir perpus sumažinti „ištekančius” iš valstyių pinigus.

Sudarinės juoduosius sąrašus

Trečiųjų šalių mokesčių administratoriai taip pat politikų akiratyje. Jau pagrasinta sudaryti juoduosius sąrašus, ypač kalbant apie vadinamuosius mokesčių rojus. Didžioji Britanija, pavyzdžiui, turi bent keletą kolonijų, garsėjančių kaip mokesčių rojai. Tačiau dėl to griežtai nusiteikę ne visi. Raginimai susitvarkyti britus žeidžia, o euroskepticimas čia irgi labiausiai paplitęs. Tai, beje, jau jaučia ir ten gyvenantys lietuviai. Britai vis labiau šnairuoja į atvykėlius, ypač tuos, kurie naudojasi socialinėmis išmokomis. Dar viena ES gvildenama idėja – iš kai kurių bankų licencijos irgi gali būti atimtos, apie tai jau svarsto Europos Parlamentas. Eina kalba apie bankus, per kuriuos cirkuliuoja „nešvarūs” pinigai. Taigi pasiūlymų užtenka, belieka tik veikti kartu.

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .

http://www.facebook.com/EuroposKlubas

kalbėk: [email protected]