Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Europėjimo keliu žengiančios Moldova ir Gruzija turi užtarimą
Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė ES ir Gruzijos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčiai. 490 balsų buvo už, 76 prieš, o 57 susilaikė Gruzijai itin svarbiame balsavime. Manoma, kad tai leis sustiprinti ES ir Gruzijos politinius ir ekonominius ryšius bei užtikrins abipusį rinkų atvėrimą. Tačiau kaip jaučiasi paprasti Gruzijos gyventojai, žurnalistai?
ES ir Gruzijos Asociacijos ir laisvos prekybos sutartis tapo trečiąja tokio tipo sutartimi, kurią Europos Parlamentas ratifikavo su ES rytų kaimynėmis. Rugsėjį EP ratifikavo panašią sutartį su Ukraina, o lapkritį – su Moldova. Sutartis su Gruzija jau preliminariai taikoma, o galutinai įsigalios, kai ją ratifikuos visų ES valstybių parlamentai.
Galima sakyti, kad laisvai prekybai žalia šviesa žiebiama dar prieš sutartį. ES atvėrė kelius moldaviškiems vaisiams, jiems nebus taikomi importo muitai. Tai turėtų pradžiuginti ne tik Europos kelių žengiančią Moldovą, bet ir ES jau esančius rumunus – obuoliai ir vynuogės turėtų atpigti. Be to, tai puiki žinia nuo Rusijos embargo nukentėjusiai Moldovos ekonomikai.
Tačiau grįžkime prie Gruzijos. Kaip jaučiasi šios šalies žmonės dabar? Gruzijos televizijos „Imedi“ žurnalistė Tamar Bubašvili „Europos Klubui“ sakė, kad dauguma Gruzijos žmonių nori būti Europos dalimi. „Mes manome, kad ir esame Europos dalis, todėl norime būti arčiau“, – dėstė žurnalistė. Tad sutartis suteikia šį dalyką, pavyzdžiui, vizų liberalizavimą. Todėl dauguma gruzinų teigiama vertina sutarties su ES pasirašymą, ir mano, kad dėl to bus tik stipresni. Pasak jos, tikimasi, kad ES padės Gruzijai išspręsti santykius ir su Rusija.
Tai, kad Gruzija pasirašė su ES Asociacijos sutartį, ir tam pritarė Europos Parlamentas, yra didžiausia naujiena šalyje. Žmonės net laukė balsavimo, kaip bus nuspręsta.
Nors buvo baimintasi, kad po invazijos Ukrainoje, Rusija „užsuks“ ir į Gruziją. Bet žurnalistė ramiai dėsto, kad santykiai su Rusija visada buvo sudėtingi, o kartais jie situaciją dar labiau paaštrina. „Atsiranda sienos Gruzijoje, ir sako, kad tai jų sienos. Kartais jo atsiranda, kartais dingsta“, – kalbėjo pašnekovė. Žmonės net lieka be namų. Todėl ir dabar santykiai su Rusija nepasikeis, net ir po sutarties su ES.
Prekyba su Rusija taip pat neblizga. Tiesa, prekyba vyksta, o gruziniškas vynas jau patenka į Rusijos rinką.
O kaip su Rusijos okupuotomis teritorijomis, pavyzdžiui, Abchazija? T.Bubašvili nežino nieko, kas ten vyksta, nes nutrūko informacija, o Chinvalyje visada gyveno osetinai, ir daugumą jų ko gero norėtų sugrįžti į Gruziją.
Europos Parlamento narys, vienas iš ES pozicijos apie Rusiją rengėjų, Gabrielius Landsbergis pastebėjo, kad pirma Rusijos intervencija į kitos šalies teritoriją įvyko būtent Gruzijoje. Bet ši šalis viena pirmųjų pasirašė Asociacijos sutartį su ES.
Tuo tarpu Moldovoje kai kurios partijos yra aiškiai prorusiškos, ir to net neslepia. Tačiau rinkimuose daugumos taip ir negavo, pasakojo G.Landsbergis.
Tuo tarpu Gruzija buvo labai motyvuota žengiant europėjimo keliu, nors nauja valdžia rodė kiek mažesnį entuziazmą. Tačiau dar ir šioje šalyje tebėra selektyvaus teisingumo pavyzdžių, kai suimami tik tam tikrų partijų žmonės. „Skaudžiausia, kad suimami žmonės, kurie dėjo daugiausia pastangų, klojo pamatus Gruzijos euroatlantiniam keliui. Šį klausimą kelsiu plenarinės sesijos metu“, – žadėjo G. Landsbergis.
Tuo tarpu okupuotų teritorijų situacija Gruzijoje europarlamentarui primena užšaldytą konfliktą, kai nesimato jo pabaigos ar kelio, kaip išeiti iš aklavietės. Pavyzdžiui, Kalnų Karabacho problema gyva dešimtmečius, ir jokios pabaigos nematyti.
„Europos klubas” – klausykite ketvirtadienį 14.10 val, 18.50 val. Laida kartojama penktadienį 10.30 val., sekmadienį 13.10
„Europos klubą” transliuoja ir „Geras FM” bei „Tauragės radijas”.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
