Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Gyventi šalia oro uostų tampa vis sunkiau, sako jų kaimynystėje įsikūrę gyventojai. Todėl Europos Sąjunga ketina sugriežtinti kai kurias sąlygas. Tai gali pakeisti ne tik didžiųjų Europos, bet ir Lietuvos oro uostų plėtrą.
Gyventojai kyla į kovą „Europos klubas” 2 dalis
Frankfurto oro uoste lėktuvai kyla ir leidžiasi kas minutę. Per valandą jame juda bent 90 lėktuvų, tačiau ateityje planuojama per valandą aptarnauti 127 lėktuvus. Palyginimui, Vilniuje leidžiasi arba kyla apie 100 lėktuvų per dieną.
Netoli Frankfurto oro uosto įsikūrę gyventojai kiekvieną pirmadienio vakarą renkasi pagrindiniame terminale ir kelia didelį triukšmą, rėžia ugningas kalbas ir reikalauja stabdyti oro uosto plėtrą. Tų aplinkinių gyventojų – ne tiek jau mažai. Jie skaičiuoja, kad oro uosto prieigose gyvena apie vienas milijonas gyventojų, kuriuos vienaip ar kitaip veikia orlaivių triukšmas. Transparantais, švilpukais, būgnais ir garsiakalbiais apsikarstę oro uosto prieigų gyventojai pirmadieniais valandai sutrikdo vieno didžiausių Europoje oro uostų darbą. Frankfurto oro uoste neseniai atidarytas naujas kilimo ir nusileidimo takas. O tai dar labiau papiktino aplinkinius gyventojus – triukšmas jiems tapo nebepakeliamas.
Š½ada griežtinti taisykles
Kai kurie oro uostai jau bando spręsti šią problemą. Pavyzdžiui, Briuselio oro uoste lėktuvų nusileidimo takai naudojami pagal dienas. Kai kurie sugriežtinimai galioja ir Airijos, Didžiosios Britanijos oro uostuose.
Europos Sąjungoje yra 19 oro uostų, kurie yra perkrauti, o šalia jų gyvenantys žmonės nuolat skundžiasi ir protestuoja dėl blogų gyvenimo sąlygų. Nors Vilniaus oro uostas nepretenduoja tapti triukšmingiausiu oro uostu regione, tačiau šalia gyvenantys žmonės irgi nuolat skundžiasi lėktuvų keliamu triukšmu. Mat gyventojų namai stūkso iškart už oro uosto tvoros.
Tačiau Lietuvos sostinės oro uostas kol kas nepretenduoja į triukšmingiausiojo statusą. Galbūt todėl oro uosto santykiai su aplinkiniais gyventojais nėra tokie blogi, pastebi Vilniaus oro uosto komercijos direktorius Simonas Bartkus. Bendrą kalbą bandoma surasti pamaloninant kaimynus parama jų renginiams.
„Rimtesnių nusiskundimų pastaruoju metu nesulaukiame. Oro uostas šioje vietoje veikia jau daugiau nei 50 metų, tad šalia gyvenantys žmonės jau daugmaž apsiprato”, – pasakojo S. Bartkus (nuotr. dešinėje).
Be to, jis pastebėjo, kad nors skrydžių oro uoste ir daugėja, tačiau patys lėktuvai tampa tylesni. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį oro kompanijos naudojo kur kas triukšmingesnius lėktuvus nei dabar.
Galėtų leistis ir naktį
Vilniaus oro uoste naktimis lėktuvai praktiškai nesileidžia. Tiesa, paskutinis lėktuvas leidžiasi gerokai po vidurnakčio. Pirmieji orlaiviai kyla šiek tiek po 5 valandos ryto. Tačiau jei būtų poreikis, lėktuvai Vilniuje galėtų kilti ir leistis visą parą.
„Bet mes visada atsižvelgiame į aplinkinių gyventojų pastabas ir pasiūlymus”, – pastebėjo Vilniaus oro uosto komercijos direktorius.
Džiugina ir tai, kad aplink oro uostą nestatomi nauji gyvenamieji kvartalai, tačiau kuriasi gamyklos, sandėliai, kontoros.
S.Bartkus atsargiai vertina iniciatyvas reguliuoti oro uostų darbą. Esminis dalykas, pasak jo, yra geri santykiai ir dialogas su šalia uosto gyvenančiais žmonėmis. Vilniaus oro uostas patenkintas bendradarbiavimu su šalia įsikūrusiais gyventojais, jų geranoriškumu.
Vakarų Europoje su gyventojais susitarti tampa vis sunkiau. Europos Parlamentas Strasbūre nutarė, kad reikia gerokai sugriežtinti kai kurias taisyklės. Todėl parlamentarai siūlo Europos Komisijai nustatyti tam tikrus apribojimus. Tarp jų – visiškas draudimas statyti gyvenamuosius namus, mažesnio triukšmingumo lėktuvai ir vėlyvų skrydžių draudimas.
Nenori naktinių skrydžių
č®vairių šalių gyventojai spaudžia Europos Sąjungos institucijas, kad šios imtųsi veiksmų. Pavyzdžiui, Frankfurto gyventojai reikalauja, kad oro uoste nesileistų lėktuvai jau po dešimtos valandos vakaro. Didžiųjų oro uostų kaimynystėje gyvenantys šalių piliečiai dėl to teigia kovosiantys iki galo.
„Dauguma mūsų čia gyvena visą gyvenimą, čia keičiasi kartos šimtus metų. Todėl mes niekur iš čia nesikelsime”, – teigė vienas protestuotojas Frankfurto oro uoste.
Europos Parlamentas dėl naujų taisyklių nėra vieningas. „Orlaivių keliamas triukšmas turi tendenciją augti, tad Europos Sąjunga turi kažko imtis”, – ragino europarlamentaras austras Jorgas Leichtfriedas.
Tačiau jo kolegė iš Prancūzijos Jacqueline Foster parlamento sesijoje pastebėjo, kad oro vežėjai Europoje šiandien susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis, tad papildomi suvaržymai gali jiems baigtis dar blogiau.
Jai pritarė ir europarlamentaras Andreas Molzer. „Oro uostai irgi išgyvena sunkius laikus. Mažieji net yra subsidijuojami. Taigi negalima taikyti vienodų taisyklių visiems oro uostams”, – sakė jis.
Tačiau parlamentarai sutaria – reiktų bent jau uždrausti statyti namus šalia oro uostų. Tai, kad toks sprendimas gerokai pavėluotas, rodo Vilniaus pavyzdys. Kai šalia oro uosto tvoros pradėjo kilti gyvenamieji namai, jokie draudimai negaliojo.
Nebuvo vienodų taisyklių
Konkrečias priemones dar turėtų pasiūlyti Europos Komisija. Buvęs Lietuvos susisiekimo ministras, Europos parlamento narys Zigmantas Balčytis sakė, kad iki šiol nebuvo vieningų taisyklių, kurios galiotų visoje Europos Sąjungoje.
„Statybų planavimą kiekviena valstybė rengia savaip. Todėl kai kurioje šalyse ir iškyla namai šalia oro uostų. Ten gyvenantys žmonės kenčia dėl triukšmo ir dažnai serga”, – sakė europarlamentaras.
Jo kolegė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė mano, kad visiškai uždrausti vėlyvus skrydžius didžiuosiuose oro uostuose bus sudėtinga, tačiau mano, kad siūlomos priemonės triukšmo taršai mažinti galėtų padėti.
Galutinai Europos Parlamentas dėl naujų taisyklių balsuos kitų metų vasarą, prieš tai sulaukęs pasiūlymų iš kitų institucijų.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val. „Europos klubas” ir facebooke.
Prie laidos finansavimo prisideda.
kalbėk: [email protected]