"Europos klubas" – galandami kirviai bankų apmokestinimui

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Galanda kirvius bankų apmokestinimui Klausyti „Europos klubas (1 dalis)
Lietuvio stumiamas finansinių sandorių mokestis sulaukia vis daugiau pritarimo. Š½alią šviesą naujam bankų apmokestinimui vakar uždegė Europos Parlamentas.
Eurokomisaro Algirdo Š emetos iniciatyva bankus privers dar labiau branginti savo paslaugas, o investuotojai išsilakstys, perspėja šio mokesčio kritikai.
Ekonominę krizę sukėlė bankai, kuriuos gyventojų pinigais turėjo gelbėti valstybės. Tad laikas grąžinti šiuos pinigus. Finansinių sandorių mokestis tai padės padaryti. Tačiau nuo jo gali nukentėti ir eiliniai šalies gyventojai.

č®tikinti net nereikėjo Klausyti „Europos klubas (2 dalis)
Š io mokesčio vėliavnešiui, Europos Komisijos mokesčių komisarui Algirdui Š emetai Strasbūre ilgai kalbėti nereikėjo. Europos Parlamento nariai vieningai sutarė, kad bankus reikia priversti daugiau susimokėti.
„Suma, kurią padengė valstybės narės, yra sunkiai suvokiama — 4,6 trilijono eurų. Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, kurių bent dalis turėtų būti grąžinta”, Europos Parlamentre Strasbūre teigė eurokomisaras.
Regis, šie argumentai įtikino daugelį parlamentarų, kurie vakar didele balsų persvara uždegė žalią šviesą mokesčio įvedimui toms šalims, kurios to siekia. Iš esmės visos pagrindinės jėgos Europos Parlamente pritarė šiam mokesčiui.
533 europarlamentarai balsavo už tai, kad šalys savanorės galėtų tokiu būdu išsireikalauti iš bankų daugiau pajamų. 91 parlamentaras pasisakė prieš, 32 – susilaikė.
„Š io mokesčio idėja nepatinka tik auksiniams berniukams, kurie pelnosi iš išvestinių sandorių. Mokestis netaps našta visiems”, — Strasbūre kalbėjo europarlamentarė iš Graikijos Anni Podimata.
Tam dar turi pritarti Europos Sąjungos taryba. Tuomet Europos Komisija galės pasiūlyti konkrečius teisės aktus, kurie galiotų tik prie šios iniciatyvos prisijungusiose ES šalyse.
Norą įvesti tokį mokestį pareiškė 11 valstybių, į eilė ką tik stojo ir Nyderandai. Naujasis Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Lietuva taip pat turėtų įsivesti šį mokestį. Tam tereikia Seimo Europos reikalų komiteto pritarimo.

Kodėl netaikomas PVM?
Bankai per mažai moka mokesčių į šalių biudžetus, sako eurokomisaras iš Lietuvos.
A.Š emeta pastebėjo, kad finansiniams sandoriams netaikomas PVM. „Kai perkate vandenį, PVM mokate, o kai įsigyjate finansines paslaugas — ne. Taigi mokesčių našta finansiniam sektoriui yra maąesnė nei kitiems”, – įsitikinęs eurokomisaras.
Europos Komisija prognozuoja, kad per metus iš finansinių sandorių mokesčio bus surenkama 57 milijardai eurų. Palyginimui — šių metų Europos Sąjungos biudžetas sudaro 129 milijardus eurų.
Siūloma apmokestinti prekybą akcijomis bei obligacijomis mažiausiai 0,1 proc. mokesčiu.
Rodos, tokiam bankų „nuskausminimui” pritaria ir dauguma europiečių. Europos Parlamento duomenimis, 64 proc. europiečių pritaria finansinių sandorių mokesčio įvedimui.

Skaičiavimai gerokai skiriasi
Mokestis „nuskausmins” ne bankus, o jų klientus bei pavienius investuotojus, pensijų fonus. Taip teigia Vilniaus vertybinių popierių biržos „Nasdaq Omx” prezidentė Arminta Saladžienė.
Jos nuomone, mokestis privers Lietuvos verslą ar operacijas perkelti į aplinkines rinkas, kur toks mokestis netaikomas. Be to, biržos vadovė sako, kad šis mokestis destabilizuos visą finansų rinką.
„Mokestins skatins arba privers Lietuvos verslą ar operacijas perkelti į aplinkines rinkas, kur toks mokestis netaikomas”, — perspėjo A.Saladžienė.
Tačiau A.Š emeta atkerta, kad tokie nuogąstavimai perdėti. Europos Komisijos skaičiavimu, jei visose ES šalyse būtų taikomas šis mokestis, neigiama įtaka valstybių ekonomikoms sudarytų 0,2 proc.

„Tačiau jei šios lėšos būtų investuojamos į ekonomikos augimą, poveikis būtų teigiamas”, — sakė A.Š emeta.
Vilniaus vertybinių popierių biržos specialistai paskaičiavo, kad per metus Lietuvos biudžetas iš tokio mokesčio surinktų maždaug 4,5 milijonų litų. Tačiau A.Š emetos skaičiavimu, pajamos siektų kelias dešimtis milijonų litų, įskaitant ir užbiržinius sandorius.

Grėsmė ir pensininkams
Kaip finansinių sandorių mokestis paveiktų eilinius bankų klientus? Bankininkai apie tai nelinkė atvirauti, tačiau užsimena, kad dėl to gali brangti paslaugos.
Apie tai perspėja ir Vertybinių popierių biržos vadovė A.Saladžienė. Tačiau mokesčio vėliavnešys A.Š emeta įsitikinės, kad bankams nėra reikalo didinti mokesčius.
„Man atrodo keisti tokie gąsdinimai. Sandorių mokestis bus taikomas bankams. Kasdienėms operacijoms — paskolų teikimui, valiutos keitimui — tai nepadarys jokio poveikio. Tad eiliniams gyventojams nebus jokio poveikio”, — „Lietuvos rytui” sakė eurokomisaras.
Mokesčio kritikai perspėja ir dėl pensijų fondai. Š ių sandoriai taip pat bus apmokestinti, o tai esą neigiamai pajus ir būsimi pensininkai.
Tačiau A.Š emeta mano, kad pensijų fondai neturėtų spekuliuoti vertybinių popierių biržoje, o siekti ilgalaikės naudos.
Be to, finansinių sandorių mokestis, A.Š emetos nuomone, turėtų priversti bankus labiau investuoti į šalių ekonomikas.

Š vedija – ne pavyzdys
Kaip šis mokestis paveiktų Lietuvoje veikiančius komercinius bankus? Š½inoma, šie prieštarauja šiam mokesčiui. Ir siūlo prisiminti Š vedijos, kurioje veikia centrinės bankų būstinės, patirtį.
Š vedija dar 1984 metais įvedė 1 proc. sandorio mokestį. Obligacijų prekyba pirmąją savaitę nukrito 85 proc., prekyba ateities sandoriais smuko 98 proc.
Nors vėliau Š vedija sandorio mokestį net padvigubino, prasti prekybos obligacijomis rezultatai, menkesnės nei tikėtasi pajamos privertė šalį persigalvoti. Tad 1991 metais Š vedija panaikino šį mokestį. Š i Skandinavijos valstybė ir šiandien nepalaiko A.Š emetos iniciatyvos.
Tačiau pats eurokomisaras mano, kad Š vedija — netinkamas pavyzdys. Mat švedai įsivedė gana didelį 1 proc. mokestį, kai ES šalys dabar ketina įvesti 0,1 proc.
„Rengdami mokestį mes studijavome Š vedijos patirtį skersai ir išilgai. Tačiau jų mokesčio dydis buvo nepakankamai apgalvotas. Taigi tai nėra tinkamas pavyzdys”, — įsitikinęs eurokomisaras.

Prisijungė 11 valstybių
ES valstybės narės gali savanoriškai pritarti šiam mokesčiui. Š iuo metu jį remia 11 šalių, tarp jų didžiosios Europos valstybės, taip pat Estija, Slovėnija, Slovakija. Olandija irgi ką tik apsisprendė stoti į šių šalių gretas.
Lietuva kol kas neprisijungė prie šių valstybių būrio. Tačiau paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius yra pritaręs šiam mokesčiui. Jei bus apsispręsta Lietuvai jungtis prie iniciatyvos, jį turėtų svarstyti Europos reikalų komitetas. Jei šis pritars, finansų ministras turėtų nusiųsti oficialų prašymą.

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .

kalbėk: [email protected]