Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Graikai perima estafetės lazdelę
Šventės baigiasi ir įsibėgėja 2014-ieji, atnešiantys naujus iššūkius, įvykius ir naujienas. Kaimynai latviai jau nuo pat pirmos dienos pasijuto naujai į pinigines įridenę eurus, o Vyriausybei pradeda vadovauti moteris. Po Valdžio Dombrovskio atsistatydinimo Vyriausybės vairas patikėtas Žemės ūkio ministrei Laimduotai Straujumai.
Į darbą sugrįžta ir visos europinės institucijos, o pirmininkavimo lazdelę iš Lietuvos perima krizės kamuojama Graikija, kurioje šią savaitę jau įvyko tai progai skirti renginiai. Nors ekonominė situacija Graikijoje jau neblogėja, užtat jie pirmininkaus prieš gegužę įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kuriuose, kaip nuogąstaujama, gali sėkmingai pasirodyti antieuropietiškos partijos. Europos Parlamento sesijoje Strasbūre kitą savaitę Graikijos premjeras Antonis Samaras pristatys savo šalies tikslus ateinantiems šešiems mėnesiams. Toje pačioje sesijoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiskaitys už mūsų šalyje nuveiktus darbus.
Vienas graikų perimtas darbas – visiems taip rūpima bankų priežiūra ir jos mechanizmas.
Europos Parlamentas, Europos Komisija ir ES Taryba pradeda trišales derybas dėl vieningo bankų gelbėjimo mechanizmo. Dėl jo sutarimą pernai ES Taryboje sutarimą rado Lietuvos atstovai ir kuris taps kertiniu Bankų sąjungos elementu. Graikams liko ne pats lengviausias darbas – derybos su Europos Parlamentu. Jo pirmininkas Martinas Šulcas jau sakė, kad nesutinka su dabartinėmis sąlygomis.
Dėl vieningo bankų pertvarkymo fondo taip pat pradedamos derybos, nes susitarimas dar buvo pasiektas pirmininkaujant Lietuvai. Kaip „Europos klubui“ sakė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, susitarimas dėl bankų pertvarkymo mechanizmo susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis – ES reglamentas, dėl kurio dar teks derėtis su Europos Parlamentu. Reglamentas nubrėš ribas, kaip veikia ES institucijos, kaip priimami sprendimai. Kita dalis – tarpvyriausybinis susitarimas, kai šalys turi pareigas surinkti mokesčius iš bankų, o sumas perduoti į bendrą fondą, kuriame palaipsniui lėšos taps bendros visoms šalims. „Tokia sistema buvo pasirinkta pačių šalių narių“, – sakė ministras.
„Siekiant sukurti mechanizmą teisiškai priversti mokėti ir sudaryti bendrą fondą ir kartu disponuoti, todėl reikalinga tokia sutartis“, – teigė ministras. Jis pabrėžė, kad tai nėra vien tik euro zonos darinys, jau yra šalių, kurios rodo susidomėjimą stoti į Bankų sąjungą, nors euro dar neturi. Pavyzdžiui, Danija turi ketinimų prisijungti prie bankų sąjungos. Tiesa, Švedija ir Didžioji Britanija tam nepritaria. Bet kuri ES narė, nepriklausanti euro zonai, galės dalyvauti ir derybose, tiesa, stebėtojo teisėmis.
Bankų pertvarkymo fondas bus suformuotas iš pačių bankų įnašų, o tai turės būti padaryta per 10 metų. Ketinama surinkti 55 milijardus eurų. Tiesa, yra planų, kaip „avariniais“ atvejais sustiprinti šį fondą, teigė finansų ministras R. Šadžius. Fondo valdybos vieta numatyta Briuselyje. Nors fondo pinigai neplauks iš mokesčių mokėtojų kišenės, tačiau gali būti, kad kol pinigai bus renkami iš bankų, į fondą jie pirmiausiai pateks iš šalių iždo.
Pertvarkymo mechanizmas galiotų visiems bankams, registruotiems ir Lietuvoje, Tiesa, dar reikės palaukti 2015 metų, kai mūsų šalies taps euro zonos nare. Bent jau taip tikimasi. Lietuvoje karaliauja skandinaviški bankai ar jų filialai, o Švedija neketina stoti į euro zoną. Tačiau, pasak ministro, siekiama ištrinkti Bankų sąjungos sienas. Todėl „avariniu“ atveju sprendimai galios vieningai.
Nors Europos Komisija ir nesutinka su visais punktais, bet R. Šadžius ministrų susitarimą laiko rimtu proveržiu. Europos Komisijos atstovas spaudai Olivje Beli „Europos klubui“ teigė, kad Europos Komisija tikisi dar šios kadencijos metu šiuos klausimus suderinti iki galo. „Tikimės, kad Europos Parlamentas patvirtins finansų ministrų susitarimą. Ir prieš rinkimus pasakyti, kad baigėme su Bankų sąjunga, ir į rinkimus eiti su šia sėkme“, – sakė jis.
O kaip teigė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, mūsų šalies derybininkams pavyko susitarti dėl bendrų principų, o techninės detalės bus derinamos kovą. „Mes esame pasiekę bendru sutarimu visus elementus. Tai dar vienas paketas, kurį Lietuvai pavyko suderėti per savo pusės metų laikotarpį“, – teigė ji.
Per lėtas ir gremėzdiškas. Taip susitarimą dėl Bankų sąjungos mechanizmą pavadino Europos Parlamento pirmininkas M. Šulcas. Pasak jo, jei nepavyks banko išgelbėti per savaitgalį, ta sistema yra pernelyg sudėtinga.
Taigi startas yra geras, o trasoje dar laukia dar kliūčių.
Susitarta ir dėl skalūnų dujų
Lietuvai pirmininkaujant ES pavyko sutarti ir dėl skalūnų žvalgybos. Tiksliau, siūlymo taikyti Poveikio Aplinkai Vertinimą (PAV). Nors buvo siūlyta priimti tokias sugriežtintas normas, tačiau dujų žvalgybai PAV nereikės. Tai labai svarbu skalūnų dujų pramonei Europoje, nes žvalgyba ir gavyba – du skirtingi dalykai, kuriuos gali skirti ne vieneri metai.
Ambasadorius ypatingiems pavedimams Lietuvos atstovybėje prie ES Arūnas Vinčiūnas sakė, kad nors parlamentas ir nusileido dėl to, kad nebūtų taikomas PAV žvalgybai, bet ir be to bus naujovių. r
„Teoriškai pagal dabar galiojančią direktyvą skalūnų gavybai ir dabar taikomas Poveikio Aplinkai Vertinimas. Tiesa, tai galioja nuo 500 tūkstančių kubinių metrų dujų kiekio“, – sakė A.Vinčiūnas. Tačiau europarlamentarai norėjo, kad tai būtų taikoma ir skalūnų dujų žvalgybai. Mat kelias nuo žvalgybos iki gavybos, kaip rodo pavyzdžiai Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje, yra labai ilgas. Todėl nieko keista, kad šios šalys ir blokavo siūlomas naujoves dėl PAV.
Tačiau vis tiek atsiranda naujovių – vieno langelio principas, pagreitės procedūros, bus galima internete sekti procedūrų laikymąsi. Galutinis susitarimas dar priklausys šio Europos Parlamento gerų darbų krepšeliui.
JAV kompanija „Chevron“ iš Lietuvos pasitraukė ir dėl pernelyg griežtų sąlygų skalūnų dujų žvalgybai.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
