Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

„Europos klubas“ – Iki istorinio lapkričio – auganti intriga

Derybarnoldasos dėl Ukrainos suartėjimo su ES įgauna vis didesnę intrigą. Rytų partnerystės šalių vadovų lapkričio susitikimas Vilniuje – jau čia pat, o „namų darbai“ Kijeve nepadaryti. Buvusi premjerė Julija Tymošenko vis dar įkalinta. Tiesa, proveržis jau matyti,.Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pirštu parodė į šalies parlamentą – jei šis pakeis įstatymą, įkalinta buvusi premjerė bus išleista gydytis į Vokietiją. Taigi Europos Parlamento misija Ukrainoje siekia ne to – tikslas, kad ekspremjerė būtų laisvėje.

Scenarijų – nors vežimu vešk

Misijos koordinatorius Arnoldas Pranckevičius, grįždamas iš eilinio vizito Ukrainoje, Kijevo oro uoste „Europos klubui“ sakė, kad pokalbiai su šalies vadovais dėl J.Tymošenko bylos išsprendimo tęsiami. Tačiau koks bus rezultatas, sunku būtų nuspėti. O prezidento užsiminimas apie parlamentą? Pasak A.Pranckevičiaus, siekiama klausimą spręsti prezidento malone. Tačiau valdžia Ukrainoje pradėjo ir kitą scenarijų – padaryti pertrauką trumpam laikui, kitaip tariant, įkalinimui siūloma pauzė, bet ne visiškas išteisinimas. Jau pasiūlyti projektai parlamente, nors vieningos nuomonės dar nėra. Tačiau Europos Parlamento delegacija dėl to turi daug klausimų ir abejonių. „Toks kelias išspręstų tik sveikatos, o ne įkalinimo problemas“, – sakė delegacijos koordinatorius.
Per 23 vizitus kalbėta apie 10-12 kompromisinių scenarijų, kurie galėtų būti priimtini visoms trims pusėms – įkalintajai buvusiai premjerei, ES ir Ukrainos vadovui V.Janukovičiui. „Scenarijai dingsta ir vėl atsiranda. Yra daug galimybių, bet svarbiausia – politinė valia. Tai pagrindinė problema“, – pastebėjo A.Pranckevičius. Kas gali įvykti iki lapkričio susitikimo? Laiko liko nedaug. „Darbą intensyviname, tad į Ukrainą važiuojame kiekvieną savaitę pokalbiams aukščiausiame lygyje“, – sakė EP misijos koordinatorius.
Visa ES davė mandatą derėtis parlamento misijai, kurios derybininkai – buvęs EP Pirmininkas Patas Coxas ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksnadras Kašnevskis. „Dabar mums reikia Ukrainos rimto požiūrio“, – sakė A.Pranckevičius. Kliūtys, pasak jo, susijusios su asmeniškumais ir psichologiniais dalykais.

Spaudimas padėjo šalį padėjo mobilizuoti

O Rusijos spaudimas? Tai padėjo mobilizuoti Ukrainos valdžią, ekonominį elitą paskatino dirbti kartu, verslas palaiko valdžios sprendimą artėti su Europa, o ne Rusija, mobilizavosi ir pozicija, ir opozicija, ir visa visuomenė, sakė pašnekovas. Tas pats įvyko Gruzijoje ir Moldovoje, išbandymų neatlaikė tik Armėnija, bet ji tebelieka Rytų partnerystės šalimi.
„ES pasiūlymas, grįstas patrauklumu. Teigiama puse, kad Asociacijos sutartis suteiks dideles ekonomikos galimybes, pasirodė daug stipresnės nei kitų jėgų bandymai pakeisti kryptį“, – pasakojo A.Pranckevičius. Bet kas toliau? Ukrainos Rada turi pritarti dar kai kuriems įstatymų pakeitimams, ir tai turėtų padaryti iki lapkričio susitikimo. Prokuratūros ir rinkimų įstatymų pakeitimai – viena iš ES keliamų Asociacijos sutarties sąlygų. „Yra grėsmė, kad perkėlus atsakomybę dėl J.Tymošenko bylos sprendimo į parlamentą, šis gali sulėtinti kitų svarbių įstatymų pakeitimą. Manome, kad problema turėtų būti išpręsta prezidento malonės keliu, o tai parlamentą atpalaiduotų nuo įtampos“, – pasakojo ES misijos atstovas.

Kyla klausimai ir dėl prekybos

Pasak europarlamentarės Laimos Andrikienės, dėl Ukrainos dar kyla ne tik politiniai, bet ir prekybos klausimai. „Su kuriomis šalimis galėsime OLYMPUS DIGITAL CAMERApasirašyti Asociacijos sutartis? Su tomis šalimis bus šalinami bet kokie prekybos barjerai ir atveriama rinka, naikinamos kvotos, trukdančios prekių ir paslaugų judėjimui“, – sakė L.Andrikienė. Tad Europos Parlamentas paklausė Europos Komisijos, kurios šalys bus pasiruošusios pasirašyti tokius susitarimus Vilniuje. Nes kils papildomų klausimų. „Esame informuoti, kad Ukraina Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) inicijuoja kai kurių tarifų keitimą. Kalbama apie 300 prekių grupių“, – sakė ji.
Taip pat jog Ukraina ketina įvesti naują mokestį, apie kurį susitarime neužsimenama. Taigi Europos Parlamentui kyla natūralūs klausimai dėl būsimos ekonominės įtakos. Kai Rusija daro spaudimą visoms Rytų partnerystės šalims, Ukraina irgi ieško kelių savo prekėms. „Tad ji irgi naudojasi PPO naryste. Kaip tai paveiks mūsų susitarimus su Ukraina? Apskritai, ką ji konkrečiai daro ir ką darys pasirašiusi Laisvos prekybos sutartį?“ – kėlė klausimus L.Andrikienė. Europos Komisija paaiškino, kad vyksta techninis darbas prie derybų stalo. Kalbama ir apie kitas Rytų partnerystės šalis, ieškoma būdų, kaip padėti joms atlaikyti Rusijos spaudimą. Pavyzdžiui, Moldovai padidintos vyno kvotos. Nors Rusija jiems užvėrė vartus, kaip ir lietuviškam sūriui. Kol kas neaišku ir tai, ką daryti su Rusijos okupuotomis Gruzijos dalimis. Ten susitarimai negalios.
Tuo tarpu Armėnija jungsis prie Muitų sąjungos. „Mes jos negalime pamiršti, nubraukti visų susitarimų“, – sakė europarlamentarė. Tačiau reikia rasti naują formatą. Azerbaidžanas nėra PPO narė, tad su ja negalima derėtis dėl Laisvos prekybos sutarties. Tad europarlamentarė klausė Europos Komisijos atstovo, koks bus šio klausimo likimas. Neliko pamiršta ir Baltarusija. Šiai šaliai irgi reiktų įstoti į PPO, jei ateityje ji galvoja pasirašyti Laisvos prekybos sutartį su ES.

Kitos naujienos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Ąžuolas ...

Lietuvių kalba unikali ir ypatinga, ja komunikuojame tarpus...

Alytaus Rotušės aikštėje statoma išskirtinė scena penktadienį vyksiančiam lauko šokio spektakliui...