Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox “Europos klube” šiandien kalbame apie ekonomikos gaivinimo planus – Europos Sąjungos (ES) jau patvirtintas, gruodžio 18 d. ES taryba ir Europos Parlamentas (EP) sutarė dėl vadinamojo „Next Generation EU“ arba kitos kartos ES – Ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos priemonių rinkinio. Iš viso tam planuojama skirti 750 mlrd.
Lietuva savąjį planą turi pateikti Europos Komisijai iki balandžio pabaigos. Premjerė Ingrida Šimonytė sudarė ir patariamąją tarybą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano.
Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Google podcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts
Šiandien virtualioje studijoje dviejų didžiausių Europos Parlamento frakcijų atstovai – europarlamentarė Aušra Maldeikienė (Europos liaudies partija) ir Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai) bei Covalis Capital vyr. ekonomistas Paulius Kunčinas vertina ir diskutuoja apie pademijos pasekmes, reikalingas priemones ir galimus sprendimus.
Sekite Europos klubą Twitter | Facebook
Situacija neaiški, pandemijos vertinimai – spėliojimai
Pandemija įnešė rimtas pataisas į gyvenimą. Ekonomikos situacija netipinė, tad ir sprendimai turi būti netipiniai, Paklausta, kaip vertina dabartinius planus ir siūlomus sprendimus , A.Maldeikiene sako nežinanti, kaip juos vertinti, nes situacija visiškai neaiški,
“Aš manau, kad kiekvienas sąžiningas ekonomistas, o juo labiau politikas, turėtų vertinti taip – aš nieko nežinau, kas bus rytoj. Visoks kalbėjimas apie tai, kad padidės, nukris, ar susitrauks – mes galime kalbėti apie tai, kas buvo,” – sako Aušra Maldeikienė, -”Prognozuoti ateitį galima, kai turi stabilią situaciją, bet ne tokią, kaip šiuo metu, kai pandemija yra gili, atsiranda įvairios viruso versijos, atsiranda žinutė, kad viena iš pagrindinių vakcinų tinkamai neveikia žmonėms virš 65 metų, tad geriausia kalbėti, kur pinigus norėtume dėti, bet ne apie tai, kas bus ateityje.”
“Aš turiu susidėjusi Lietuvos bankų prognozes ten Ž.Maurico, Luminoro, N.Mačiulio, ir juokinga jas skaityti, o praėjo pusmetis,” – apie spėjimus pandeminiu laikotarpiu kalba Aušra Maldeikienė.
Tačiau anot jos, pinigai yra paruošti ir turi padėti, o šis paketas leidžia stabilizuoti situaciją.
Juozas Olekas sutinko su kolege, kad ateitį prognozuoti labai sudėtinga, tačiau džiaugiasi, kad Europos Sąjunga (ES) šįkart reagavo gerokai greičiau, nei ankstesnės ekonominės krizės metu, “kur viskas buvo numesta ant paprastų žmonių pečių”.
“Prisiminkim, kaip tada buvo mažinamos ir pensijos, ir atlyginimai, tai šita Europos Sąjungos reakcija leidžia bent dalį šių problemų spręsti ir neužmesti patiems silpniausiems,” – kalba socialdemokratų grupės EP atstovas Juozas Olekas, sakydamas, kad šis gelbėjimo paketas “geras žingsnis”. Tačiau primena, kad labai svarbu, kaip kiekviena šalis paruoš savo planą, nes anot jo, kartais gelbėjimas vyksta “pačių didžiausiųjų”.
Ekonomistai aiškiai prognozuoti taip pat nelinkę, nes neapibrėžtumas didžiulis, sako Covalis Capital vyr. ekonomistas Paulius Kunčinas.
Anot jo, yra gerasis ir blogasis scenarijai ir tikimybės: “Manau, kad šiais metai vyrauja atsargus optimizmas, mes galvojame, kad antra pusė 2021 metų vis dėlto turėtų būti atšokimas, nes pernai buvo didelis griuvimas. Tai planas yra, kad Europos ekonomika turėtų augti kaip minimum 4 procentais, jeigu pavyks stimuliuoti – iki 6”.
Bet kas tikrai aišku, kad pinigų yra, tad tai yra gera pradžia, klausimas, kur juos reikia panaudot.
“Kas mane džiugina, kalbant apie Europą, tai kad yra labai aiškūs strateginiai tikslai. Pirmą kartą aš jaučiu, kad žaliasis kursas, transformacija, nėra tik retorika, kad CO2 pėdsakas bus mažinamas, (…), bet sutikčiau, kad pasipelnys iš to didieji žaidėjai, tad klausimas, ką padaryti, kad tie pinigai patektų plačiajai visuomenei,” – svarsto ekonomistas.
“Šiuo metu nematau aiškaus sprendimo, nes bankai nelinkę skolinti pinigus, nes jie mato rizikas, valstybės dar nėra susimobilizaviusios, nes visas dėmesys skiriamas pandemijos krizei pašalinti, tad nematau aiškaus plano, kaip išleisti tuos pinigus. Yra pavojus, kad vėl nueisime lengviausiu keliu ir išleisime trinkelėms asfaltui ir pseudo žaliems projektams,” – sako Paulius Kunčinas.
Ką reikia gelbėti, o kurios sritys ir taip klesti
Tad klausimas ką gelbėti išlieka – vienos gyvenimo sritys visiškai uždarytos, kitos atvirkščiai – klesti ir neįtikėtinai auga. Svarbu sureguliuoti disbalansą ir padaryti, kad išties pinigai pasiektų tuos, kam labiausiai reikia.
Aušra Maldeikienė sako ironiškai vertinanti “mantrą”, kad viską gavo stambieji, o mažiesiems nieko neteko.
“Būkim biedni, bet teisingi, 13 tūkstančių žmonių dirba Maximoj, taip?… Tai kai stambieji gauna, tai lieka darbo vietos,” – sako A.Maldeikienė. Anot jos, maistą nusipirkti be didelių būtų sudėtinga daugelyje vietų. “Atrodo, kad duoda Maximai, bet iš tikrųjų tai duoda darbo vietoms ir kad mes duonos turėtume,” – sako europarlamentarė.
Kalbant apie pinigus, pasiekiančius tiesiogiai tuos, kam labiausiai reikia, A.Maldeikienė prisiminė praėjusios EP plenarinės sesijos klausimą, dėl kiekvieno europiečio teisės turėti būstą. Yra siūlymas, 3 procentus atsigavimo fondo lėšų skirti būtent būstams – socialiniams, renovacijai ir paašiems dalykams.
“Aš manau, Lietuvai tai nepaprastai svarbus dalykas. Pas mus žmonės visą gyvenimą sunkiai dirbę, pavyzdžiui kokios nors seselės virtę slaugėm, ir vis dar gyvenančios socialiniame būste, o kai algos truputėlį pakylą, joms sako eik lauk ir neaišku kur eiti,” – tikras istorijas pasakoja europarlamentarė.
Ji sako mananti, kad Lietuvai tikrai reikėtų daugiau socialinių būstų, tačiau logika būsto plėtrai turi būti ir skatinanti “žalinimą”, daugiau renovuojant su labai aiškiom žalumo taisyklėm ir neklausiant, nori ar nenori. Kaip pavyzdį ji pateikė Briuselio senuosius namus ir židinius, kurių kurti negalima, jie belikę butaforija, ir tai padaryta dėl ekologijos.
Anot A.Maldeikienės, nereikėtų visą laiką aiškinti, kaip dabar kenčia smulkieji, nes neturim jokio normalaus tyrimo, o socialinis mokslas Lietuvoje sužlugdytas ir virtęs “ponų aptarnavimo mechanizmu”. Tad dalį pinigų nukreipus ir į šią sritį galima būtų sužinoti, kam tie pinigai galiausiai atneša naudą.
Juozas Olekas pasakojo apie tyrimą, kuris dabar atliekamas dėl paramos žemės ūkiui – tiriama, kur nueina parama, kas yra jos tiesioginis gavėjas. Anot jo, reikia tokio tyrimo ir šioje srityje – pavyzdžiui, įvertinimo kiek gavo pardavėja ir kiek gavo savininkas metų pabaigoje.
Europarlamentaras kalba apie Vilkaviškio centrinėje gatvėje uždarytas parduotuvėles, turgavietes, kurios atvirame ore galėtų veikti ir, jo supratimu, tai būtų daug saugiau nei eiti į uždarą patalpą. Analogiškai galėtų veikti ir kai kurios paslaugos.
“Manau, kad skaidrumas, viešumas, būtų gerai. Man atrodo kartais papumpuosim pinigus ir ten, kur jie niekada neduos grąžos,” – sako J.Olekas.
Jis kalba ir apie apie galimybę ir gerą progą “pažalinti” kai kurias sritis – anot jo, visi greitosios pagalbos automobiliai yra dyzeliniai, tad svarsto, gal tai proga juos pakeisti “žalesniais”.
Ekonomistas Paulius Kunčinas sako, kad šioje krizėje nėra kaltų, tačiau jos prigimtis tokia, kad smulkieji yra labai pažeidžiami ir išsilaiko tik iš subsidijų.
Pramonė visai neblogai tvarkosi, turi pinigų, tuo tarpu smulkiųjų ateitis neaiški, skolos didelės, perspektyva ir planai neaiškūs.
Anot jo, dabar svarbu pereiti iš išmokų ir kompensacijų į strategines investicijas.
“Aš labai už tai, kad investuoti būtent į renovacijas, į socialinius būstus, ten yra labai daug multiplikatorių, galima išspausti maksimaliąją žaliają naudą, galima įdiegti naujas technologijas, statyti fasadus, kurie gamina elektrą,” – apie galimybes pasakoja P.Kunčinas.
Komunikacija ir aiškumas svarbiausia
Iš ES skiriamų 750 milijardų eurų 360 mlrd. yra dotacijos, tad pinigai bus nemokami, gali būti duodami, kad būsto vertė pagerėtų, tačiau labai trūksta informacijos, kas bus toliau.
“Ką reikia daryti – maksimaliai komunikuoti su žmonėmis, kad jie dalyvautų. Dabar kalbėjau su žmonėmis Klaipėdoje, bet jie neturi jokios informacijos. Ateina pinigai, bet niekas nežino kaip ir kur,” – komunikacijos ir aiškumo svarbą pabrėžia P.Kunčinas, nes tik taip galima planuoti strategines investicijos.
Ši pandeminė krizė vėl skatina diskusijas ir dėl didesnės integracijos – ne tik apie Sveikatos sąjungos planus, bet ir eurozonos plėtros, bei Bankų sąjungos, apie kurią jau senokai vyksta diskusijos.
Skolinimosi sąlygos taip pat labai nevienodos – airiai skundžiasi dėl itin didelių palūkanų normų, o Lietuvoje kai kam paskolą gauti išvis neįmanoma, kad ir norintiems sugrįžti lietuviams – labai kviečiam, bet paskolų būstui neduodam.
Tad paklausta, ar reikalingos bendresnės sąlygos ir galimybės ES šalyse, A.Maldeikienė sako atsakymo nežinanti.
“Labai mėgstu nežinot atsakymo, tai stimuliuoja galvojimą,” – sako A.Maldeikienė, ir kalba apie savo padėjėją, kuris gauna garantuotas dideles pajamas, tačiau išsilavinęs žmogus, norintis sugrįžti į Lietuvą, paskolos vistiek negauna.
Anot jos, sukurtos taisyklės po anos krizės, kai pinigai dalinti visiškai laisvai, tai dabar jų gauti išvis neįmanoma ir tam reikia Lietuvos banko dėmesio.
Ji akcentuoja aprūpinimo būstu svarbą ir aprūpinimą vaikų aukštomis technolgijomis, kurios sukurtų galimybes ištrūkti iš skurdo. Aušra Maldeikienė kalba ir apie vyriausybių atsakomybę, kuri turi suprasti ekonomikos veikimą bei lobistų įtaką, kuri Lietuvoje itin didelė.
“Moteris, kuri iš tikrųjų padarė, kad mūsų neįgalieji turėtų vienas baisiausių sąlygų Europoje – ponia Radišauskienė, buvusi viceministrė prie valstiečių, padarė viską, kad atimtų galimybes iš neįgaliukų gauti,” – apie socialinio būsto problemas kalba europarlamentarė, negailėdama ir partijų, kurios, anot jos, ne idėjas generuoja, o “kojas viena kitai kaišioje”.
Dar viena mintis, anot jos, nepopuliari, tačiau jei mažo verslo perspektyvos neaiškios, sąžininga būtų “sugalvoti savo gyvenimą iš naujo,” žodžių į vatą nevynioja europarlamentarė.
Juozas Olekas prisimena registruotas pataisas dėl “municipalinio” būsto, kuris aprūpintų dirbti atvykstančius žmones ir kuris galėtų pagelbėti ir dabartinėje “Belarus” sanatorijos situacijoje apgyvendinti darbuotojus.
Diskusijoje kilo karštas ginčas tarp Aušros Maldeikienės, kuri nepagailėjo karčių žodžių socialdemokratams, ir Juozo Oleko, socialdemokratų partijos atstovo, prisiminus ir 2008 metų krizę, ir amžiną ginčą, kur reikėjo skolintis,
“Manau visi sutinkam, kad po pandemijos norime gyventi kitaip,” – ginčą nutraukė ekonomistas Paulius Kunčinas. Anot jo, vyksta virsmas šiuo metu ir atsiranda didžiulė strateginė galimybė, žmonės permąsto savo dabartinę veiklą, kuri galbūt neaiški, gyvena iš paskolų ar skolų, tad atsakymas “ką daryti” galėtų ateiti stebint aplinką. Būsto renovacijos, smart house sprendimai – čia labai didelės galimybės.
“Lietuva dar vis importuoja apie 70% savo energijos, per metus 300- 400 milijonų eurų pervedama į Rusijos sąskaitas, tuo pačiu turime visus skatinamąsias priemones gaminti žaliąją energiją. Tai nėra paprastas dalykas, reikalingi techniniai sprendimai, bet tai didžiulės galimybės,” – sako P.Kunčinas.
Naujų galimybių per skaitmenizaciją, žaliąją energetiką tikrai yra, ko trūksta – daugiau informacijos, sako ekonomistas
“Reikia, kad tai nevyktų vieno UAB’o lygyje, o kad būtų tie sprendimai siūlomi visuomenei. Tie patys bankai kaip dalindavo draudimo ar taupymo paketą turėtų siūlyti naują galimybė investuoti į naują produktą,” – sprendimus siūlo ekonomistas, – “Sistema turi pradėti siūlyti mechanizmus žmonėms”.
Klausykite visą diskusiją ir jos dalyvių pasiūlymus Lietuvos premjerės sudarytai darbo grupei.
Europos klube: Astravo AE Europos Parlamente ir problemos su AstraZeneca dėl vakcinų
Europos klube – COVID19: vakcinos, nuotolinio darbo problemos ir finansai ekonomikos atsigavimui
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos
