Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Lietuvos šansas Europai – priartinti Rytų šalis Lietuvos pirmininkavimas ES įsibėgėja. Mūsų šalies valdžios atstovai prisistatinėja visur, kur tik reikia, gina ir pristato pirmininkavimo prioritetus. Europos Parlamento komitetuose prakaituoja ministrai, o Užsienio reikalų viceministrui Vytautui Leškevičiui tenka atlaikyti visą pirmininkavimo maratoną. Jis net suskaičiavo dienas, kiek teks sėdėti ant karštosios kėdės – 180 dienų. Vilniuje pirmininkavimui skirti renginiai prasidėjo įspūdinga švente ne ką mažiau įspūdingame Vilniaus universiteto kiemelyje.
Bandysime priartinti Rytų kaimynes Klausyti „Europos klubas” (2 dalis)
Lietuva sieks įtvirtinti glaudesnius ES ryšius su posovietinėmis Rytų kaimynėmis. Rytų partnerytsė – vienas Lietuvos prioritetų šiame pusmetyje, nors Vakaruose tai ne visiems suprantama ir aktualu – vidinių problemų yra tiek, kad apie išorės sklaidą rūpintis nelieka nei noro, nei laiko. Lietuvos prezidentė, kalbdama Briuselyje, irgi sutiko, kad tai daugiau Š iaurės Europos specifika, nors visiems žinomi ir ekonominiai prioritetai. „Tokioje sunkioje situacijoje, be jokios abejonės, Europa užsiėmusi savimi. Tačiau mes bandome aktualizuoti ir šį, Rytų partnerystės, klausimą. Tačiau mūsų pareiga priminti, kad Europai geriau turėti aplink demokratiškesnes ir labiau išsivysčiusias kaimynes. O tai reiškia saugesnę aplinką”, – sakė šalies vadovė. Todėl, pasak jos, Lietuva įtraukė į pirmininkavimo tikslus Baltijos jūros šalių bendradarbiavimą, energetinį saugumą bei Rytų partnerystę.
Artimesnis ryšys su šešiomis posovietinėmis valstybėmis nebus lengvas, ypač su kai kuriomis. Lapkritį tikimasi Vilniuje pasirašyti ES Asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Ukraina. Rytų partnerystės susitikimo vinis Vilniuje kaip tik ir bus Ukraina. Nors šiai šaliai iki tol dar reikia atlikti namų darbus. Vienas jų – seniai žinomas: paleisti iš įkalinimo įstaigos buvusią šalies premjerę Juliją Tymošenko.
Plano B Ukrainai nebus
Peteris Stano, kuris yra už plėtrą ir kaimynystę atsakingo eurokomisaro Š tefano Fulės atstovas spaudai, pastebėjo, kad Lietuva perima pirmininkavimą, kai ES gimsta svarbūs sprendimai kaimynystės politikoje. „Asociacijos sutartys, kurias tikimasi pasirašyti Vilniuje, yra labai svarbūs, nes tai visiškai naujos kartos susitarimai. Jie numato platų bendradarbiavimą ekonominėje ir politinėje srityje. Tai labiausiai išplėsti susitarimai su šalimis partnerėmis ES istorijoje. Tai rodo, kokios svarbios mums yra šios šalys”, – kalbėjo atstovas spaudai.
Ukraina, pasak jo, turi išpildyti tris sąlygas, dėl kurių sutarta pernai gruodį. Pirma, – šalis turi atsisakyti selektyvaus teisingumo, antra – pataisyti rinkimų įstatyminę bazę ir galiausiai tęsti reformas, kurios yra numatytos darbotvarkėje dėl Asociacijos susitarimo. Plano B nėra, jei nebus išpildytos sąlygos, šaliai bus sunku susitarti. Tačiau Ukrainos valdžia žada, kad sąlygos bus įgyvendintos. O gal pakaktų Ukrainos valdžiai tik išleisti J.Tymošenko? Pasak P.Stano, tai tik viena sąlyga vertinant šalies reformą atsisakant selektyvaus teisingumo. Beje, dėl galutinio sprendimo turėtų apsispręsti visos ES šalys vienbalsiai.
O gal planą B regi Europos Parlamentas? Jo pirmininkas Martinas Š ulcas lyg ir būtų linkęs daryti tam tikras išlygas, tačiau konkretumo dėl sutarties vengė. Jis teigė, kad J.Tymošenkos problema – ne vienintelė Ukrainoje. Tam ir buvo nusiųsta parlamento delegacija, kuri derasi dėl buvusios premjerės paleidimo. M.Š ulcas teigė esantis optimistas, tačiau ir pridūrė, kad per anksti pasakyti, ar lapkritį bus pasirašyta sutartis su Ukraina.
Elmaras Brokas, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas buvo kiek griežtesnis. „Kamuolys dabar Ukrainos pusėje”, – sakė jis. Bei pridūrė, kad be J.Tymošenkos paleidimo Ukrainai pasirašyti Asociacijos sutartį būtų neįmanoma.
Baltarusijos krypčiai – rekomendacijos
Tuo tarpu Gruzija yra kiek kitame susitarimo lygyje. Jei sutarčiai su Ukraina reikia tik parašo ir ratifikavimo, tai su Gruzija dar tik derinamas sutarties tekstas. Tikimasi, kad Vilniuje su Gruzija, Armėnija ir Moldova tekstai bus patvirtinti.
Ne mažiau įdomus ir Baltarusijos dalyvavimas pasirašant Asociacijos sutartį. Š alis, kuriai taikomi įvairūs apribojimai, įskaitant ir valdžios pareigūnų įvažiavimą į ES, turi mažai šansų rasti glaudesnį ryšį. Jau vien tai, kad šalies vadovas net neturi leidimo įvažiuoti į ES teritoriją, parodo, kaip toli yra mūsų kaimynė nuo integracijos procesų. Vis tik Europos Parlamentas nemažai dirba šia kryptimi. Europarlamentaras Justas Paleckis parengė pranešimą parlamento vardu, kuriam jau pritarė Užsienio reikalų komitetas. Europos Parlamentas taip formuoja rekomendacijas kitoms europinėms institucijoms dėl santykių su Baltarusija.
Pranešime raginama pasinaudoti Lietuvos pirmininkavimu ES kaip proga gerinti santykius su Baltarusija siekiant atnaujinti politinį dialogą. J.Paleckis „Europos klubui” sakė, kad parlamentarai palaikė jo siūlymą – pasinaudoti šansu. „Maniau, kad ši nuomonė nebus palaikyta taip plačiai. Su sąlyga, kad bus paleisti politiniai kaliniai, reikia vėl mėginti užmegzti dialogą”, – sakė jis. Atverti visus kelius žmonių bendravimui, tai – ir laisvesnis sienos perėjimas, lengvesnis vizų gavimas, lankstesnis konsulatų darbas. Taigi Europos Parlamentas visų pirma siekia atverti sienas Baltarusijos gyventojams, kad šie nebūtų izoliuoti.
Nenori nurašyti šalies
„Akstinas tam pranešimui parengti buvo vieno aukšto politiko Briuselyje mesta frazė, kad Baltarusija Europai jau prarasta, reikia užsiimti kitomis šalimis. Aš pasiginčijau su juo ir pamaniau, kad Parlamentui reikia pabandyti”, – teigė J.Paleckis.
Tuo tarpu politinis dialogas, pasak jo, kur kas sudėtingesnis. Europarlamentaras neslepia – pasiekti proveržio Lietuvos pirmininkavimo metu šansų yra nedaug. Tačiau stengtis reikia.
Ne kartą Baltarusijoje viešėjęs, tačiau kartą vis tik neįleistas europarlamentaras sakė, kad pokyčius Baltarusijoje brandina ir vis sunkėjanti ekonominė situacija. Š½monės nualinti krizės, bėdų valiutos rinkoje. „Dabartinis režimas supranta, kad jiems geriau balansuoti tarp Rytų ir Vakarų, o ne krypti į vieną – Rusijos pusę”, – teigė pašnekovas. Pranešime taip pat teigiama, kad reikia bendrauti ir su valdininkais, kurie nėra susitepę. Taigi stengiamasi rasti bendravimo galimybių visuose lygiuose.
J.Paleckis mano, kad yra ir šviečiamoji pranešimo pusė. Pavyzdžiui, skelbiama apie aukštą korupcijos lygį, ekonominę situacija. Tačiau yra ir teigiamų pusių.
Europarlamentarai sutiko, kad šis pranešimas parengtas labai laiku, artėjant valstybių vadovų susitikimui Vilniuje. Tačiau iki tol dar reikia išspręsti kur kas žemiškesnes problemas, pavyzdžiui, kam siųsti kvietimą į lapkričio mėnesį vyksiantį renginį. Paskutiniu diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka yra pareiškęs, kad laukia vardinio kvietimo, o jau po to tik spręs, kas vyks į Vilnių. ES sienos atviros Baltarusijos premjerui, tačiau ar pakaks jo rango? „Reikia išlaviruoti tarp rifų. Dėl kvietimo irgi nežinia. Pasiųsi ne tam – tai niekas neatvažiuos. Gali būti, kad taip ir atsitiks”, – svarstė Justas Paleckis ir sakė nepavydintis Lietuvos užsienio reikalų ministrui, kuriam tai reiks derinti su kitomis 27 ES šalimis. V.Paleckis mano, kad daugiau šansų yra, kad atvyks Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus, kuriam leista įvažiuoti į ES tik laikinai.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia pritariantis J.Paleckio parengtam pranešimui, tačiau neaišku, kaip į tai reaguos Baltarusija.
„Yra ir įdomių momentų, ir paspaudimų Baltarusijai, ir gairių ES, kurių reiktų laikytis”, – sakė jis. Europos Parlamentas šiuo dokumentu atskleidė seną tiesą, kad pati Baltarusija nenori įsileisti politikų, žurnalistų ir kitų žmonių, kurie galėtų kelti pavojų režimui. Politinių kalinių paleidimas – dar viena sąlyga, kuri yra išreikšta dokumente. V.Landsbergis sutinka, kad proga gerinti sąlygus yra. Bet nežinia, ar gera valia bus matoma ir Baltarusijos pusėje.
Europos Parlamentas dėl J.Paleckio parengtų rekomendacijų turėtų balsuoti rugsėjo mėnesį.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
http://www.facebook.com/EuroposKlubas
kalbėk: [email protected]
