"Europos klubas" - Moters diena su diskriminacijos šešėliu

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts

Spotify

Google podcasts

Rss

Radio public

Breaker

Anchor

Pocket Casts

Castbox

Moters diena – su diskriminacijos šešėliu Klausyti „Europos klubas” (1 dalis)

Artėjant kovo 8 – ąjai, kai minėsime Tarptautinę moters dieną, pats laikas pakalbėti apie lyčių lygybę. Skirtingi atlyginimai, sunkiau pasiekiami įmonių vadovų postai – tokios pagrindinės temos Europos Sąjungos lygiu. Artėjant šiai dienai Europos šalių spauda domisi, ar pakankamai greitai auga moterų skaičius verslo bendrovių valdybose. Kai kurios šalys yra įsipareigojusios padidinti šį procentą.
Tai aktuali tema ir Lietuvai, kur, remiantis oficialia statistika, moterys gauna vis dar mažesnį atlygį už tą patį darbą, kurį atlieka vyrai, pasitaiko akivaizdžių diskriminacijos pavyzdžių. Galiausiai kodėl Lietuvoje nėra nei vienos moters rektorės?

Kvotos atnešė naudos Klausyti „Europos klubas” (2 dalis)

Europos Parlamentas artėjant Tarptautinei moters dienai paprastai priima kokią nors rezoliuciją, tačiau kas iš to? Reikia daugiau veiksmo ten, kur praktiškai sprendžiamos lyčių lygybės problemos. Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybių komiteto narė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad veiksmas vyksta ne tik kovo 8-ąją. „Būtų gerai, jei dėmesys į lyčių lygybę būtų kreipiamas ne tik šią dieną, bet ir kasdien. Mes Europos Parlamente kasdien svarstome klausimus, susijusius su moterų padėtimi, jų teisėmis Europoje. Pernai plenarinėse sesijose priėmėme 11 įvairių sprendimų dėl lyčių lygybės”, – sakė Lietuvos atstovė Europos Parlamente.
Praėjusiais metais buvo priimtas sprendimas siūlyti įvesti moterų skaičiaus kvotą didelėse bendrovėse, kurios kotiruojamos vertybinių popierių biržose. Po šio sprendimo, pasak V.Blinkevičiūtės, progresas juntamas. Tokį pasiūlymą Parlamentui pateikė Europos Komisija ir direktyvos projektas jau svarstomas komitetuose. „Manau, kad dėl to sutarimą rasime, nors ir nebus lengva”, – prognozavo V.Blinkevičiūtė.
Lietuva irgi turi lygiuotis į šiuos tikslus, mano politikė. Tačiau kol kas yra kitaip. Pavyzdžiui, iš devynių Europos Sąjungos valstybių, kurios nepalaikė idėjos laikytis kvotos reikalavimų, septynios yra naujos Bendrijos šalys. Iš senbuvių tik britai ir olandai skeptiškai žiūri į tokį siūlymą. V.Blinkevičiūtė vylėsi, kad Lietuva apsigalvos ir stos į gretas tų šalių, kurios plačiau atveria vartus moterų vadovavimui stambiame versle.
„Jeigu vyras ir moterys turi vienodas galimybes, kvalifikaciją patekti į valdybą, manau, kad reikia leisti moteriai. Manau, kad būtų išvengta tokių sprendimų, kurie sukėlė ekonominę krizę pasaulyje”, – mano buvusi Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė.
Dabar moteris turi būti visa galva aukštesnė, norėdama užimti tokią pačią poziciją kaip vyras. Europarlamentarė iš savo patirties gali pasakyti, kad moteriai politikoje tenka daugiau įrodinėti, jog ji verta užimti reikšmingas pareigas.
Yra pavyzdžių, kur galima susieti šeimą ir darbą, tačiau aukoti paprastai tenka vieną ar kitą. „Ne visose Europos sąjungos šalyse yra sudarytos vienodos sąlygos tėvams auginti vaikus. Todėl kažkas šeimoje turi aukotis, paprastai tai daro moteris”.
Todėl darbo ir šeimos suderinimo klausimai, jos nuomone, Europos Sąjungoje dar nėra išspręsti.

Svarbiausia – geras balansas

Europos Parlamente 35 proc. narių yra moterys. Tuo tarpu ES šalių parlamentuose moterys sudaro 24 proc. Lietuvos Seime daugėja moterų, tačiau mums dar toli iki Skandinavijos statistikos. Š tai Suomijos parlamente moterys užima 45 proc. vietų. Pietų Europos šalyse moterų kiek mažiau nei Š iaurės šalyse.
Europarlamentarę Laimą Andrikienę galima pavadinti viena iš daugiausiai patirties turinčių politikių Lietuvoje. Paklausta, ar ji sutinka su kvotų įvedimu, L.Andrikienė teigė neturinti vieno atsakymo. „Balansas visur yra gerai. Santykiai būna normalūs, atmosfera darbinga ten, kur yra ir vienų, ir kitų”, – teigė pašnekovė. Anksčiau ji teigia buvusi prieš bet kokias moterų įdarbinimo kvotas, nes nejutusi jokios diskriminacijos iš vyrų pusės. „Jei dirbi daug ir sąžiningai, įvertinimas visada ateina, nesvarbu, ar tu esi moteris ar vyras”, — įsitikinusi europarlamentarė.
Tačiau dabar ji mato, kaip jaunos moterys bando įsitvirtini aukštuose postuose, ir joms sekasi sunkiai. Todėl keičiasi ir jos nuomonė apie kvotų reikalingumą. Nors dešinieji visada pasisakydavo prieš kvotas, o kairieji – už, tačiau L.Andrikienė pasisako už griežtesnį lyčių lygybių apibrėžimą. Tiesa, kiekvienai šaliai, jos nuomone, reiktų leisti apsispręsti, ar reikia joms kvotų ar ne.
Ar įmanoma gera politikė, tuo pačiu gera motina ir žmona? L.Andrikienė teigė, kad tokių pavyzdžių nemažai rastume ir Lietuvoje, kai kurioms verslo įmonės vadovauja moterys, turinčios penkis ar šešis vaikus. Kita vertus, kaip pastebėjo pašnekovė, moterys rinkėjos retai balsuoja už moteris politikes rinkimuose. „Tad ir mums pačioms reikia pasistengti, kad moterys sėkmingiau žengtų į politiką”, – sakė ji.
Dažnai po pasaulį keliaujanti lietuvė pastebėjo, kad Arabų arba posovietinėse Rytų šalyse irgi daugėja moterų politikių, tačiau ne taip sparčiai kaip norėtųsi. Situacija Europoje šiek tiek pasikeitė per krizę, kai moterys prarado nemažai pozicijų. Todėl kai kurios šalys ėmėsi savotiškai skatinti moterų dalyvavimą politikoje. Pavyzdžiui, airiai nutarė apriboti partijų, kurių rinkimų sąrašuose yra mažiau nei trečdalis moterų, finansavimą. Kitais metais kartelę žada kelti jau iki 40 proc.
„Lotynų Amerikos šalyse, pavyzdžiui, daugybė moterų politikių. Ten daug ir prezidenčių”, – pridūrė L.Andrikienė.

Pasiūlė panaikinti šventę

Europarlamentaras Justas Paleckis per savo politinę karjerą sutiko daug talentingų moterų politikių. Jis pastebėjo, kad karjerą politikoje padaro savo srityje gerai nusimanančios moterys. Taip pat, pasak jo, svarbus gebėjimas uždegti kitus, patraukti į save. Sąžiningumas ir padorumas politikoje, jo nuomone, kartais svetimas tiek vyrams, tiek moterims.
Tiesa, politikoje moterims vis tik sunkiau, įsitikinęs jis, nors Europos Parlamento statistika turėtų lyg ir paneigti tokius žodžius – kai pirmą kartą istorijoje susitiko išrinktas Europarlamentas, moterų jame buvo apie vieną procentą, o dabar jau netoli 40 procentų.
„Dar dešimtmetis kitas ir tos proporcijos susilygins ir mes jau nekalbėsime, kad moterims politikoje sunkiau nei vyrams”, – neabejoja J.Paleckis.
Beje, Lietuvos socialdemokratai šalyje vieninteliai įvedė moterų kvotas rinkimų sąrašuose. „Taip yra todėl, kad tokia yra tarptautinė socialdemokratų pozicija”, – paaiškino europarlamentaras.
Skandinavijos, Š iaurės šalių socialdemokratai pirmieji įvedė tokias kvotas. Ne visi tai suprato ir Lietuvos socialdemokratų partijoje, kai reikėjo apsispręsti, tačiau galiausiai kvotos buvo įvestos.
„Tai atstatymas teisybės. O gal ne už ilgo tas laikas, kai reikės teisybę atstatyti jau vyrų atžvilgiu”, – juokavo politikas.
O gal Moters dieną jau reikia panaikinti? Bent jau tai pasiūlė Europos Komisijos narė teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės reikalams Viviane Reding. Ji įsitikinusi, kad tokios dienos buvimas kaip tik ir liudija lyčių nelygybę. Tačiau pasiūlymas nesulaukė palaikymo, nes vis dar egzistuoja ši problema. Kaip ir tradicija – šią dieną dovanoti moteriai tulpes. Tiesa, kaip sakė Justas Paleckis, gėlėmis artimoms moterims ši šventė pažymima pas mus, o daug kur pasaulyje tai yra kovos už savo teises, o ne tulpių diena.

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .