„Europos klubas” – naujoji Europos rykštė – jaunimo nedarbas

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Naujoji Europos rykštė – jaunimo nedarbas „Europos klubas (1dalis)

Europoje daugėja darbo nerandančio jaunimo. Apie tai dabar kalbama aukščiausiu lygiu, nes nedarbo rykštė kelia grėsmę visai Europos Sąjungai, ypač pietinėms valstybėms.
Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėja greičiausiai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Jis siekia 24 proc. Tiesa, tai labiau siejama su emigracija, o ne efektyviais vaistais. Š tai Graikijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbas perkopęs net 50 proc. ribą.

Pasiūlymų – daug, o naudos – ne „Europos klubas” (2 dalis)

Europos Parlamentas svarsto įvairias galimybes, kaip padėti jauniems žmonėms susirasti darbą. Pavyzdžiui, gvildenama idėja, kuri leistų jauniems žmonėms, baigus mokslus, per keturis mėnesius lengviau susirasti darbą arba būti kitaip užimtiems. Lietuviams tai ko gero primintų tarybinius laikus – baigei universitetą, gavai paskyrimą dirbti ir jokios nedarbo problemos nėra.
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad jaunimo nedarbas kelia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. „Jauni žmonės iš kai kurių šalių sparčiai emigruoja, ir jie gali jau nebegrįžti. Taigi tai didelė problema”, – sakė buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Europos Parlamentas, pasak jos, bando atkreipti tiek valstybių narių, tiek Europos Komisijos dėmesį, kad būtų pasiūlyta daugiau idėjų, užkertančių kelią jaunimo nedarbui augti. Savo sprendimus siūlo ir parys europarlamentarai. „Svarbiausia, kad jie neliktų popieriuje”, – pastebėjo europarlamentarė. Tačiau didžiausias vaidmuo skiriamas valstybei narei, kuri pati turi dėti daugiausiai pastangų. Nedidelis Lietuvos progresas, jos manymu, įvyko tik todėl, kad dalis nedirbančio jaunimo paprasčiauiai emigravo. Taigi jų dėka statistika pagerėjo, tačiau problema nedingo.

Siūlo skirti daugiau lėšų

Ką reiktų daryti? Europarlamentarė įsitikinusi, kad valstybėms narėms turi būti skiriama daugiau lėšų šiai problemai spręsti. Pavyzdžiui, daugiau investicijų būtina skirti švietimo sistemai, taip pat jaunimo įgūdžiams didinti. „Kad jaunimas būtų patrauklus darbdaviams”, – sakė pašnekovė.
Tam reiktų labiau panaudoti Europos socialinį fondą, pridūrė Europos Parlamento narė. Ji nusistebėjo, kad 30 milijardų eurų iš 2007-2013 laikotarpio net nebuvo panaudota. „Mes siūlėme tas lėšas panaudoti jaunimo praktikai, socialinei veiklai, kad jie būtų patrauklesni darbdaviams”, – minėjo V.Blinkevičiūtė. Nedžiugina ir Lietuvos situacija – apie pusę darbo ieškančių jaunų žmonių teturi vidurinį išsilavinimą, o 20 prooc. – tik pagrindinį. „Tikėtis, kad žmonės be išsilavinimo ras darbą, beveik neįmanoma”, – sakė ji.
Jaunajai kartai Europos Parlamente atstovaujanti Radvilė Morkūnaitė mano, kad sprendžiant nedarbo problemą trūksta institucijų koordinavimo. „Kartais pats jaunas žmogus nežino, kur kreiptis informacijos”, – pastebėjo ji.
Be to, R.Morkūnaitė iš patirties žino, kad jaunam žmogui, neturinčiam darbo patirties, įtikti darbdaviui yra labai sudėtinga. „Europos Sąjunga įvairiuose dokumentuose mini šią problema – jauno žmogaus pradžią darbo rinkoje”, – teigė ji.

Trūksta profesinio orientavimo

Kartų konfliktas irgi daro tam tikrą įtaką šios problemos augime. Dar viena europarlamentarė Justina Vitkauskaitė akcentavo studijų programas ir jų atitikimą darbo rinkos poreikiams. „To kaip tik trūksta ir Lietuvoje”, -sakė ji. Universitetai kartais rengia studijų programas, neatsižvelgdami į tai, ko reikia darbo rinkai. Austrijoje, Vokietijoje studijos paremtos didesniu praktiškumu nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Austrijoje nuo pat pirmųjų mokslo dienų orientuojama į profesinį orientavimą. „Kaip tik to Lietuvoje labai trūksta”, – pastebėjo europarlamentarė V.Blinkevičiūtė. Jai dirbant ministre teko ne kartą girdėti skundus, kad studentai parengiami silpnai, trūksta reikalingos infrastruktūros.
„Lietuvoje ieškoma darbuotojų tik su aukštuoju išsilavinimu. Todėl kartais labai pritrūksta auksinių rankų specialistų, kurie nebūtinai baigę aukštąjį, tačiau puikiai išmano savo amatą”, – pastebėjo V.Blinkevičiūtė. R.Morkūnaitė pastebėjo, kad jaunimas Lietuvoje vis dažniau renkasi studijas kolegijose, kurios gali efektyviau paruošti jaunuolį darbo rinkai nei universitetai.

Reikia įsileisti organizacijas

100 milijonų litų. Tiek Lietuva žada skirti kovojant su jaunimo nedarbu per artimiausius kelis metus. Jaunimo įdarbinimo programa jau pasinaudojo apie 60 tūktančių jaunų žmonių. Savo spendimus siūlo ir nevyriausybinės jaunimo organizacijos. „Tačiau jas reikėtų labiau įsileisti sprendžiant šias problemas. Jaunimas pasigenda jaunų žmonių tose institucijose, kurios sprendžia jų problemas. O tik jų bendraamžiai gali žinoti jų vertybes ir problemas iš esmės”, – sakė J.Vitkauskaitė.
Europarlamentarė R.Morkūnaitė irgi įžvelgė kompetencijos problemą. Vyresnių žmonių darbo rinkoje yra daug, nes pensnis amžius vis tolsta. Tačiau ne visiems pavyksta suvokti jaunimo problemas.

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .

kalbėk: [email protected]