Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Kada toks šūkis taps pagrindiniu mūsų šalies valdininkams? Seksualinių mažumų būsimos eitynės Vilniuje sulaukė dėmesio ir Europos Parlamente, ir Lietuvoje. Paradą ketinta uždrausti, paskui pakeista jo vieta. Galiausiai dėl to Vilniaus savivaldybė jau ginčijasi teismuose. Tai, žinoma, nesukuria atviros valstybės įvaizdžio. O gal tokie valdžios veiksmai atspindi ir gyventojų nuomonę?
Lietuviai mano esantys tolerantiški, kai to jų paklausi. Tačiau tolerancija sumažėja, kai eina kalba apie tam tikras mažumas: seksualines, tautines, kitaip mąstančius ir besielgiančius. „Lietuvių tauta yra tolerantiška. Tačiau kodėl gėjams eiti pagrindine gatve?“ – tai dažnas atsakymas, parodantis tolerantiškumo supratimą mūsų šalyje. Kiti piktinasi, kad jie afišuojasi, skelbia garsiai savo idėjas. Kai kas mano, kad šiuo klausimu nederėtų lygiuotis į Europą, nepribrendo mūsų sąmonė tokioms eitynėms. „Mes dar nepripratę prie to“, – sakė vienas kalbintas praeivis.
Dėl to teko pasisakyti ir Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tačiau ji teigė nenorinti komentuoti gėjų eitynių iki tol, kol nebus galutinio teismo sprendimo. Pastarasis nusprendė, kad Vilniaus savivaldybės ribojimai dėl vietos yra netinkami. Tačiau savivaldybė apskundė šį sprendimą, ir gejų eitynių klausimas vėl atsidūrė teisme, tik šįkart aukštesnės instancijos. Š alies prezidentė spaudos konferencijos metu tik priminė, kad Lietuvos konstitucija visiems piliečiams garantuoja lygias susirinkimų teises. Tuo tarpu dėl vietos tenka spręsti savivaldybei.
D.Grybauskaitė teigė nedalyvaujanti jokiose eitynėse ir neketina to daryti. Taip ji sakė po to, kai Europos Parlamento narė iš Nyderlandų Sopfie in’ T Veld viešai pakvietė prezidentę dalyvauti „Baltic Pride“ Vilniuje. Beje, europarlamentarė išstojo Strasbūre po Lietuvos prezidenės prisistatomosios kalbos per parlamento sesiją.
Seksualinės orientacijos neslepianti olandė teigė atvyksianti į paradą Vilniuje. Ji anksčiau irgi buvo tokiame parade Lietuvos sostinėje. „Buvo graži diena, švietė saulė. Tačiau buvo daug policijos, kurie siekė išlaikyti chuliganus per tam tikrą atstumą. Ne tokia turi būti tolerancijos šventė. Mano gimtojoje Olandijoje kasmet vyksta Canal Pride, tai tas pats paradas tik laivais, kuriame dalyvauja ir politikai, ir verslininkai, ir patys policininkai. Visi dalyvauja ir tai didelė šventė. č® Amsterdamą atvyksta 450 tūkstančių žmonių. Tai geras miesto marketingas, tai patrauklu pačiam miestui“, – sakė Europos parlamento narė.
„Manau, kad reikia aiškiai atskirti oficialią valdžios poziciją nuo to, ką žmonės iš tiesų galvoja. Olandijoje žmonės laisvai ir tolerantiškai žiūri į seksualines mažumas. Be abejo, pasitaiko ir nekenčiančių gėjų, būna atskirų smurto atvejų, tačiau valdžia reaguoja į jų veiksmus. Valdžios pozicija aiški :“Netoleruosime netolerancijos“. Lietuvoje man susidaro įspūdis, kad politikai yra labiau konservatyvūs ir homofobiški nei eiliniai gyventojai. Todėl parlamento sesijoje, po Lietuvos prezidentės kalbos, ir pasakiau, kad ketinu atvykti liepos pabaigoje į Vilnių ir švęsti kartu su Vilniaus gyventojai. Patarimas Vilniaus valdžiai būtų ne tik leisti eitynėms vykti miesto centre, bet ir jose dalyvauti. Tai pasiųstų aiškų signalą Europai – „mes, Vilnius, esame tolerancijos miestas“, – sakė pašnekovė.
Kita europarlamentarė Cecilia Wikstrom sakė laukianti tik gerų žinių iš Lietuvos. „Aš laukiu gerų žinių iš Lietuvos, kurios sakytų, kad atidarome gatves visoms taikioms demonstracijoms“, – sakė ji. Suomė Sirpa Pietikainen pastebėjo, kad būna ir blogiau. „Tačiau vis tiek tai meta šešėlį Lietuvos politikai. Linkiu atviresnio mąstymo šiais klausimais“, – „Europos klubui“ kalbėjo europarlamentarė.
„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda .
http://www.facebook.com/EuroposKlubas
kalbėk: vilija@fm99.lt
Â