"Europos klubas". Parama inovacijoms – reikia daugiau, ar ir šitos neapžiojam?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Per mažai giriamės?
Š tai Lietuvos inovacijų centro bei jo dalininkės Ūkio ministerijos atstovai sako, kad kalta ir statistika: naudojami ne tie rodikliai, kurie galėtų parodyti gražesnį vaizdą. be to, ir verslininkai naujovių įmonės viduje vadinti inovacijomis ir girtis jomis nelinkę.
Kita priežastis – investicijos į inovacijas esą greitos naudos neatneša. Š iauriniai mūsų kaimynai, matyt, mąsto kiek kitaip. Estijoje verslo inovacijų lygis – aukštesnis, o ir jų viešinimas gerokai garsesnis.
Tačiau Lietuvos verslininkai su tuo sutikti nenori. Europos parlamento narys Zigmantas Balčytis mano, kad Lietuvoje per daug blaškomasi, trūksta koncentracijos tose srityse, kur galima pasiekti daugiau. Be to, vienas svarbiausių vaidmenų čia turi tekti valstybei. To iš dalies imasi Europos Parlamentas. Klausyti „Europos klubas” (1 dalis)

Balsavo už didesnį finansavimą
Todėl 2014-2020 metų ES biudžeto projekte europarlamentarai siūlo numatyti daugiau lėšų moksliniams tyrimams ir konkurencingumui. Be to, parlamentas nubalsavo atkurti ES Tarybos sumažintas 2013 metų ES biudžeto lėšas mokslinių tyrimų, studijų, verslumo ir užimtumo programose.
Valdininkai tvirtina, kad parama inovacijoms yra pakankama. Š tai Ūkio ministerija šiais metais jau antrą kartą organizuoja konkursą „Verslo ir mokslo partnerystė 2012”. Ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius Erikas Jankauskas teigia, kad įvairiomis priemonėmis verslo subjektai skatinami diegti inovacijas. Tiesa, pasak jo, inovacijos nėra ta sritis, kurioje gali labai greitai pamatyti rezultatą. Tačiau verslumo skatinimui programų yra nemažai.
ES 2010 metais sukurta iniciatyva „Inovacijų sąjunga”. Tai programa, kuri, tikimasi, sutvirtins Europos žinių bazę, geras idėjas padės paversti paklausiais produktais bei sumažins socialinius ir geografinius skirtumus. Inovacijų sąjungos” tyrimais paskaičiuota, kad į mokslinius tyrimus ir plėtrą investuojant 3 proc. BVP iki 2025 m. galėtų būti sukurta 3,7 mln. darbo vietų, o metinis BVP galėtų padidėti net 795 mlrd eurų.

Vertinimai – skirtingi
Ką apie tai mano verslininkai? Bendrovės „BIOK laboratorija” direktorius Linas čŒereška užsimena, kad projektų pateikimas problemų nekelia, o viena iš problemų įvardija lėšų „įsisavinimą”, kuris neatneša realių rezultatų. Pernai jo vadovaujama bendrovė laimėjo Verslo ir mokslo partnerystės konkursą.
Lietuvos inovacijų centro direktoriaus pareigas laikinai einantis Mantas Vilys pastebi, kad verslui bendradarbiaujant su mokslo įstaigomis kyla daug bendrų idėjų, kurios gali paskatinti įmonę rizikuoti. Ypač jei tam pavyksta gauti paramą. Juo labiau, kad lėšų šiai sričiai, anot M.Vilio, pakanka.
Nepaisant to, Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva 141 reitinguojamų šalių sąraše užima 38 vietą, kai Estija – 19 vietą, o Latvija – 30 vietą. Pirmas tris pozicijas užima Š veicarija, Š vedija ir Singapūras.
Kitais vertinimais, pavyzdžiui, „Innovation scoreboard” Lietuva 2011-aisiais buvo trečia nuo galo. Tiesa, aplenkėme Latviją bei Bulgariją. O štai inovacijų barometras mus matuoja gražiau – čia esame ES šalių viduryje. Taigi gal iš tiesų viskas priklauso nuo to, kas ir kaip mus vertina? Klausyti „Europos klubas” (2 dalis)

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

kalbėk [email protected]