Klausyti gyvai

18:00 - 21:00

TOP33 (laida kartojama)

"Europos klubas" – patyčių skaudulį sprendžia visa Europa

Patyčių skaudulį sprendžia visa Europa Klausyti „Europos klubas“ (1 dalis)

Europos Parlamentas pasiūlė paskelbti kovos su patyčiomis mokykloje dieną. Kovą Lietuvoje vyks savaitė be patyčių. Problema, kuriai nėra sienų, ji skaudi ir sunkiai sprendžiama tiek turtingose, tiek skurdesnėse valstybėse. Europos Sąjungos šalyse laužomos galvos, kaip patyčias atpažinti, kaip jas išgyvendinti, jei tai tik įmanoma.

Patyčių auka: mokytojai nekreipė dėmesio Klausyti „Europos klubas (2 dalis)

Mokiniai Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, patiria patyčias iš bendramokslių. „Buvau kitoks vaikas, nes šeimoje trūko pinigų. Tad atrodžiau kitaip nei kiti. Buvau balta varna, nesirengiau madingais drabužiais, neturėjau papuošalų kaip kitos“, – sako viena mergina.
Viena iš tūkstančių, kurių atmintyje mokykla įsirėš kaip skausmingas periodas, kurio metu iš jo buvo tyčiojamasi.
Š iandien, kai mokyklos durys užvertos, ji jau ramiai gali prisipažinti – buvau mušama, įžeidinėjama ir stumdoma. Ir niekas nepadėjo, nors apie patyčių prevenciją kalbama dažnai. Tiesa, jai viskas baigėsi dar gana gerai. Mergaitė išdrįso apie tai prabilti savo tėvams. Š ie rimtai sureagavo į pagalbos šauksmą, pasikalbėjo su skriaudikų tėvais, ir patyčios baigėsi, bent jau kuriam laikui. Bet tai, ko gero, galima vadinti išimtimi, o ne tendencija. Kiek vaikų apie tai nedrįsta prisipažinti savo tėvams? O jei ir drįsta, ar jie į tai reaguoja?
Beje, kalbinta mergina nesulaukė tinkamos pagalbos iš mokytojų. O jei bandydavo apsiginti nuo skriaudikų, sulaukdavo kaltinimų, kad pati dėl visko kalta. „Mokytojai nekreipė dėmesio“, – sako buvusi Alytaus Dainavos mokyklos moksleivė. Po to ji perėjo į Putinų gimnaziją, kur patyčioms jau būdavo mažiau šansų.
„Svarbiausia netylėti, kalbėti su tėvais, mokytojais. Š½monės, kurie iš tavęs tyčiojasi, niekada nenustos“, – sako pašnekovė. Net pokalbiai su socialiniais darbuotojais neatnešė jokios naudos. „Jie mane bandė nuraminti, bet tai buvo tik žodžiai“, – sakė ji. Draugų pagalbos ji nesulaukė, nes jų paprasčiausiai neturėjo.
Galiausiai moksleivė susitaikė su tuo, kad yra „balta varna“ ir laukė, kol baigsis mokymosi metai. Tiesa, patyčios mokykloje moksleivei leido suprasti, kad už save reikia kovoti, kur bebūtum. Tačiau atsirado ir kompleksų. „Bijau įsilieti į naują kompaniją. Kai įstojau į kolegiją, nerimavau, kaip mane priims grupiokai“, – prisipažino 21 metų mergina.
Pašnekovė tikisi, kad galės atpažinti savo vaikuose patyčių baimę, suvoks, kad jiems reikia pagalbos anksčiau nei jie apie tai pradeda kalbėti.

Tikslas – atsisakyti epitetų klijavimo

Europarlamentarei Radvilei Morkūnaitei vaikystėje irgi teko susidurti su patyčiomis. „Labiausiai priešiškumą iš bendraamžių patiria naujokai. Mano klasėje irgi buvo moksleivių, kurių savybės buvo kitokios. Reikia prisipažinti, kad kartais neįsijaučiame į jų padėtį. O supratimas apie situacijos rimtumą ateina su metais“, – teigė R.Morkūnaitė.
Dažniausiai patyčios patiriamos 11-12 metų. „Jos gimsta iš nebūtinai rizikingose šeimose augančių vaikų. Tas grubumas dažnai kyla tiesiog iš žmogiškos prigimties“, – sakė R.Morkūnaitė.
Tyrimai rodo, kad mažiausiai patyčių patiria vaikai Belgijoje, Olandijoje, Skandinavijos šalyse. Europarlamentarė pastebėjo, kad ten nuo pat mažumės ugdomas lygybės jausmas. Pasak R.Morkūnaitės, Lietuvos pedagogai taip pat turėtų atsisakyti epitetų vaikams klijavimo – „jis kitoks“…
Europos Parlamento sprendimas išskirti dieną kovai su patyčiomis, europarlamentarės manymu, yra sveikintinas. Nes tai, jos nuomone, atkreips dėmesį į šią problemą visoje Europos Sąjungoje. O tai pirmas kelias užbėgti už akių patyčioms. Be to, tai gali paskatinti skirti didesnį finansavimą.

Mokytis reikia ir tėvams

Viešosios įstaigos „Vaikų linija“ vadovas, psichologas, programos „Be patyčių“ koordinatorius Robertas Povilaitis sako, kad norint nustatyti, kodėl klesti patyčios, reikia pasakyti, kad visada bus vaikų, kurie mėgaujasi skaudindami kitus. „Jie tokie negimė, jiems tėvai tai įdiegė dar prieš mokyklą. O jei dar mato, kad suaugusieji moka „įkasti“, tai kodėl nepabandžius pačiam“, – kalbėjo psichologas.
Ne visiems neigiama patirtis pavirsta problemomis ateityje. Š iuo atveju suaugusiųjų indėlis čia turėtų būti didžiausias. „Jei viešojoje erdvė žinomi žmonės moka vienas kitą žeminti, būtų gerai, jei jiems kas padėtų suvokti, ką jie daro. Taigi ir čia yra daug darbų“, – kalbėjo psichologas.
Jis pastebėjo, kad patyčios mokykloje vyksta tada, kai yra leidžiama joms ten plisti. „Jei pedagogai išmoksta atpažinti patyčias, į jas reaguoti, tai tokiose mokyklose patyčių sumažėja. Š½inoma, šis reiškinys visiškai neišnyks, tačiau gali mažėti“, – mano psichologas.
Be to, jo nuomone, reikia įtraukti tėvus, kurie būtinai turi reaguoti. Tėvų reakcija vaikams labai svarbi, tad jie gali užkirsti kelią patyčioms.
Jis minėjo norvegišką programą, kurioje dalyvauja ir Lietuvos mokyklos. „Suaugusieji mokomi pastebėti tokius dalykus, mokomi, ką daryti, kaip bendrauti su vaikais, kurie tyčiojasi. Viso to reikia išmokti, žinios neateina nieko nedarant“, – teigia psichologas.

Lietuvoje situacija gerėja

Psichologas apgailestavo, kad vaikai dažnai nepasakoja, kenčia. Tik besikreipiant gimsta idėjos, kaip tas problemas spręsti. Patyčios dažniausiai nesiliauja savaime.
Kovą Lietuvoje bus minima savaitė be patyčių mokykloje. Pasak pašnekovo, Lietuvoje situacija gerėja. Dėmesys šiai problemai, pasak jo, didesnis nei prieš 10 metų, kai neturėjome tiek diskusijų, net nebuvo įvardinta, kad tai didelė problema. O dabar įsitraukia mokyklų bendruomenės, yra įvairios moksleivių iniciatyvos, žiniasklaida apie tai daug kalba. Taigi sprendimų ieškoma. Per savaitę be patyčių bus stengiamasi sutelkti visų dėmesį į šią problemą, pridūrė R.Povilaitis.
Tarptautiniame tyrime Lietuva pateko tarp šalių, kur patyčių mažėja. „Manau, kad tai geras ženklas, tačiau reikės dar daug metų, kad patyčių sumažėtų ženkliai“, – sakė psichologas.
Praėjusiais metais paskelbta Tarptautinio tyrimo ataskaita už 2009-2010 metus parodė, kad apie ketvirtadalis vaikų buvo patyrę patyčias per pastaruosius du mėnesius. Lietuva vis dar tarp tų šalių, kur patyčių patiriama daugiausiai. Tiesa, visos Baltijos šalys yra panašiame lygyje.
Europarlamentaras Leonidas Donskis atkreipė dėmesį, kad patyčių šaknys glūdi ten, kur stokojama dėmesio. „Kaip su vaiku elgiamasi vaikystėje, taip toliau vaikas elgiasi mokykloje. Jei su juo elgiamasi humaniškai, vėliau jis grąžina šią skolą visuomenei savo elgesiu“, – samprotavo L.Donskis.
Pedagogika turi pažadinti žmoguje atsakomybę už kitą, pagarbą kitam, sako jis. Nuo to priklauso visų mūsų gyvenimas ir santykiai. Anot europarlamentaro, dažnai mokytojams yra didelė pagunda vaikus laikyti būtybėm, su kuriais reikia taikyti tam tikrą dirbtinę kalba, nelaikyti jų lygiais. Tačiau būdamas pedagogu L.Donskis pastebėjo, kad lengviausiai rasdavo kalbą su jaunais žmonėmis tuomet, kai bendraudavo kaip su suaugusiais.
Patyčios buvo ir tebėra didelė problema Didžioje Britanijoje, kur klasinė visuomenė ilgai buvo matyti. Panaši situacija ir Amerikoje, kur irgi matyti dideli kontrastai – gerose prestižinėse mokyklose ir įprastose. Mažiausiai problemų kyla ten, kur yra stiprus viešasis sektorius – Skandinavijos šalyse, Olandijoje. Smurtas mokyklose nepriklauso nuo šalies, tai „niekieno zonos“ atsiradimo problema – ji užsipildo prastu turiniu, ypač ten, kur yra galia. O mokyklose tai ypatingai ryšku.
Kovojantiems su patyčių problemomis reikalinga parama – ne tik finansinė, jiems reikia viešumo, žiniasklaidos dėmesio. „Reikia humanizuoti viešąją erdvę“, – teigė Leonidas Donskis, – „Didelę atsakomybę turėtu jausti ir mūsų viešos figūros, nes viešoji erdvė taip pat formuoja žmonių santykius“.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .

http://www.facebook.com/EuroposKlubas

kalbėk: vilija@fm99.lt

 

 

 

Kitos naujienos

Pramogų parke „Tarzanija“ bei restorane-viešbutyje „Dzūkijos dvaras“ veikiančios įmonės bei asmenys neįtr...

Sakoma, kad „visi keliai veda į Romą“. Matyt, ir atvirkščiai – keliai veda ir į Alytų, kur v...

Rugsėjo 24 d., šeštadienį, 17 val. Alytaus kraštotyros muziejus pristato skulptoriaus Saadios Bah...

Naujojo BC „Wolves“ krepšinio klubo ambasadoriai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai nudžiugino Alytaus m...