Klausyti gyvai

17:00 - 19:00

Tokia diena

„Europos klubas” – po Vilniaus susitikimo tylos nebeliko

Ukrainos prezidentas V. Janukovičius
Ukrainos prezidentas V. Janukovičius

Po Vilniaus susitikimo tylos nebeliko

Raudoni kilimai suvynioti, aukšti svečiai išvažiavo, Rytų partnerystės šalių susitikimas Vilniuje aptartas tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Tačiau iš tiesų viskas tik prasideda.

 Dvigubi žaidimai tęsiasi

 Specialiųjų pajėgų „Berkut“ susidorojimais su studentais Kijevo centre, nepraėjus net nakčiai po to, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius spaudė ranką Europos lyderiams, šalį pažadinimo. Sutartis liko nepasirašyta, o neramumai Ukrainoje vis kaista, praėjus jau savaitei po Vilniaus susitikimo. Nors V.Janukovičiaus sprendimas Europoje daugelio nenustebino, tačiau Moldovai ir Gruzijai Vilniaus susitikimas įeis į tų šalių istorijos vadovėlius – su šiomis šalimis parafuota sutartis. Tai reiškia, kad iki Asociacijos sutarties – jau tik vienas žingsnis ir laikrodžio pasukti atgal jau nepavyks.

O Ukrainos prezidentas dabar stebina protestuojančią tautą. Jis nutarė neatšaukti vizito į Kiniją, nors Kijevo centras užbarikaduotas lyg per karą, Tai, kad prezidentas žaidžia dvigubus žaidimus, rodo jo skambutis Europos Komisijos vadovui Chose Manueliui Barroso. Ukrainos lyderis paprašė priimti Ukrainos delegaciją dėl sutarties pasirašymo. Persigalvojo? Tai jau gali būti desperacijos ženklai, nes po vizito į Kiniją jis dar žadėjo užsukti į Maskvą.

Europos Komisijos vadovas pažadėjo priimti delegaciją, tačiau nesutiko atnaujinti nutrūkusių derybų. Europa priminė jam tai, kas dėjosi Maidane šeštadienio naktį.

Europarlamentaras V.Landsbergis
Europarlamentaras V.Landsbergis

Kraujo praliejimai – kai nėra vadovo šalyje

Lietuvą taip pat supurtė įvykiai Ukrainoje. „Berkut“ smurtas Kijevo centre viešpatavo dar net neišsiskirsčius svečiams Vilniuje. Taip Kijevo valdžia nutarė parodyti, ką jie mano Ukrainos integraciją? Europos parlamento narys, „Sąjūdžio“ vadovas Vytautas Landsbergis „Europos klubui“ sakė, kad situacija Ukrainoje pakibusi ore ir tolimesnė situacija priklausys nuo pasirenkamų veiksmų. „Dar nuo M. Gorbačiovo laikų kraujo praliejimai buvo daromi vadovui išvykus. Jeigu jis būtų likęs Ukrainoje, viskas būtų jo atsakomybėje. Dabar yra pavojingiau“, – teigė V.Landsbergis. Šiomis dienomis Kijeve vyksta ir ESBO susitikimas, tad galbūt smurto ir pavyks išvengti. Pasak europarlamentaro, iniciatyva gturi būti iš Ukrainos pusės. „Pasirašymo procesas gali būti užbaigtas“, – mano pašnekovas. Jis pastebėjo, kad Asociacijos sutarties dokumentas buvo suderintas, ir net patvirtintas Ukrainos vyriausybės. Prezidentui beliko tik pasirašyti. Tačiau jam atsisakius tai daryti, dabartinę situaciją galima vadinti sustabdymu, pertauka, bet ne sutarties nutrūkimu.

V.Landsbergis teigė nežinanti, kuo buvo prigąsdintas V.Janukovičius. Galbūt tai galėjo būti net asmeniniai dalykai. Galbūt pagąsdintas ekonomikos sugriuvimu. Vyriausybė turi tvarkytis su krize, kuri dabar yra Ukrainoje, sakė V.Landsbergis.

 Vilnius nusivilti neturėtų

Beje, Europos parlamente svarstoma rezoliucija dėl Ukrainos, kur teigiama apie opozicijos idėjos palaikymą dėl išankstinių rinkimų. Pagalba Ukrainai taip pat yra viena iš rezoliucijos dalių.

Europos parlamento vadovo patarėjas Rytų partnerystės klausimais Arnoldas Pranckevičius mano, kad Vilniaus susitikimas nebuvo nesėkmė, o svarbiausia, pasak jo, visiems paaiškėjo, kas yra V.Janukovičius. Tačiau patarėjui sunku prognozuoti, į kurią pusę kryps Ukraina. „Pavyko sutraukti visus aukščiausio lygio vadovus į Vilnių, nei vienas neatsisakė planų atvažiuoti. Ir nepasiuntė signalo, kad Gruziją ir Moldovą palieka likimo valiai. Labai teigiama, kad pavyko pabaigti derybas dėl bevizio režimo su Moldova. Baltarusija taip pat žengė žingsnį pranešdama, kad pasiruošusi pradėti derybas dėl vizų palengvinimo sutarties“, – pasakojo A.Pranckevičius. Anksčiau Minskas nereaguodavo į ES siūlymus derėtis.

Tai, kad su Ukraina nepasirašyta Asociacijos sutartis, A.Pranckevičius mano, kad tai ne ES, o pačios Ukrainos nesėkmė. Ir Europa, pasak jo, pamatė, kad atsakomybė tenka V.Janukovičiui, kuris visiškai akivaizdžiai nesiekė sutarties pasirašymo. O pastarieji įvykiai Kijeve, pasak pašnekovo, rodo, kaip eiliniai šalies gyventojai nusiteikę dėl savo valstybės ateities.

Europos parlamento pirmininko patarėjas mano, kad pirmininkaujanti Lietuva padarė daugiau nei iš jos buvo tikėtasi, o Vilniaus susitikimas buvo puikiai organizuotas, tą išsakė ir ne vienas svečias.

EP pirminininkas M. Šulcas
EP pirminininkas M. Šulcas

 Kursas – aiškus

Pasak Europos parlamento pirminininko Martino Šulco, pigios energijos poreikis Ukrainoje buvo toks didelis, kad V. Janukovičius priėmė tokį sprendimą kokį priėmė. „Mes turime reaguoti, o ES jokiu būdu neturi uždaryti duų. Žiūrėdamas į Ukrainą aš matau tūkstančius žmonių, kurie nesutinka su Vyriausybe. Jei mes duris uždarysime, tai uždarysime žmonėms, kurie tūkstančiais renkasi. Ir tai būtų didelė klaida“, – viešėdamas Vilniuje kalbėjo M.Šulcas.

Ar ES nesibaimina, kad Rusija pradės spausti ir Gruziją bei Moldovą prieš pasirašant Asociacijos sutartį. „Aš kviečiu Rusijos Vyriausybę galvoti, kad mes, Europos Sąjunga, esame pasiruošę atvirai strateginei partnerystei su Rusijos federacija“, – teigė M. Šulcas. Ir kad sutartys nėra nukreiptos prieš Rusiją, o skirtos bendradarbiavimui tarp šalių. Beje, jis žadėjo pratęsti Pato Kokso ir Aleksandro Kvasnievskio misiją Ukrainoje. Bus ir toliau bandoma surasti humanitarinį sprendimą Julijos Tymošenko atvejui. Pasak jo, ši misija turi pasitikėjmą abejose Ukrainos valdžios pusėje, kurias misija gali įtikinti susėsti prie derybų stalo.

Tuo tarpu Ukrainos pramonininkų asociacijos prezidentas Anatolijus Kinachas sakė manantis, kad oranžinės rezoliucijos analogo Kijeve nebus. Beje, jis tai sakė dar prieš V. Janukovičiaus atsisakymą pasirašyti sutartį. Jis pripažino, kad situaciją veikia ekonominiai ir socialiniai veiksniai, nedraugiškas Rusijos elgesys, pažadų socialinėje sferoje nevykdymas. Tai atneš praradimų biudžetui. Bet strateginiu požiūriu, jo manymu, alternatyvos eurointegracijai nėra. „Tai užfiksuota mūsų įstatymuose. Mes esame aiškiai numatę savo kursą“, – teigė pramonininkų vadovas. Tuo tarpu Rusijos sukurta Muitų sąjunga Ukrainos esą nedomina.

Moldovos premjeras J. Lianka
Moldovos premjeras J. Lianka

Moldovai pavyzdys – Baltijos šalys

 Tuo tarpu Moldova nieko nebijo. Lietuva šios šalies valdžiai yra puikus pavyzdys, kaip reikia siekti euro kurso. Tačiau kokiems Rusijos žingsniams ruošasi Moldova? Šios šalies premjeras Jurijus Lianka „Europos klubui“ sakė , kad su Rusija ir toliau vyks dialogas, kuris buvo ir anksčiau. „Jie mus patikino, kad žino mūsų tikslus. Mes niekada neturėjo veidmainiškų žinučių – vienokių Briuselyje, kitokių Maskvoje. Mes visada naudojame tą pačią žinutę kalbėdami su visais. Todėl viliamės, kad galėsime išvengti bet kokio pablogėjimo mūsų santykiuose. Mes fokusuojamės į tai, kas priklauso nuo mūsų ir ką mes galime kontroliuoti“, – teigė premjeras. Jis viliasi, kad Moldova eis tuo pačiu keliu kaip ir Lietuva. O visos Baltijos šalys labai padeda Moldovai, ir tai geras pavyzdys.

Tiesa, Moldovos premjeras neslėpė, kad yra jėgų šalyje, kurios prieštarauja eurointegracijai. Pirmiausia tai – komunistai.  Tačiau premjeras vylėsi, kad jie su laiku išnyks.

 

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Kitos naujienos

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...

Per šventes ženkliai pasunkėja pirkinių krepšiai ir atliekų konteineriai. „Dar nebuvo tokių švenč...

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininke, edukatore Gita Jak...

Artėjantis didžiausias Lietuvoje džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ paskutinį balandžio savaitgalį pakvies ž...