Klausyti gyvai

12:00 - 13:00

Dienos kaleidoskopas

„Europos klubas” – Rusijos veiksmai kelią įtampą ne tik Ukrainoje

Vilniuje Ukrainos ir kitais klausimais diskutuoja Europos Sajungos parlamentu pirmininkaiFM99 (4)Rusijos veiksmai kelią įtampą ne tik Ukrainoje

 Kaip į įvykius Ukrainoje reaguoja kitos Rytų partnerystės šalys, pavyzdžiui, Moldova? NATO perspėja Rusiją nepadaryti istorinės klaidos provokuojant separatistinę krizę Rytų Ukrainoje, kuri, kaip pripažįsta ir Maskva, gali peraugti į pilietinį karą. Tačiau Rusijos prezidentas, regis, gyvena savame pasaulyje, kur Vakarų perspėjimai, sankcijos ir diplomatinė kalba neegzistuoja.

Viduramžiškas laukinis akibrokštas

O. Turčynovas
O. Turčynovas

 Šią savaitę Vilniuje posėdžiavo Europos parlamentų pirmininkų konferencija, kur buvo griežtai pasmerkta Rusijos invazija į Krymą. Seime vykusiame renginyje turėjo dalyvauti ir Ukrainos laikinasis prezidentas bei Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas. Tačiau dėl situacijos Ukrainoje jis pakeitė planus ir pasirodė vaizdo transliacijoje, kur su ES pasirašytą Asociacijos sutarties politinę dalį pavadino istoriniu momentu. Jis teigė, kad visiškai tikėtinas naujas Rusijos išpuolis prieš Ukrainą. „Mūsų akyse vyksta tiesioginis iššūkis nustatytai ir stabiliai pasaulio tvarkai“, – sakė O.Turčynovas, pridūręs, kad bandoma atkurti posovietinę imperiją. Rusijos  ginkluotosios pajėgos, pasak jo, atvirai manevruoja Ukrainos pasienyje. O Kryme persekiojami kitamaniai, tautinių mažumų aktyvistai. „Ukraina niekada nepripažins šiurkščios Krymo aneksijos“, – teigė Ukrainos vadovas. Pastaruosius įvykius jis pavadino viduramžišku laukiniu akibrokštu. O.Turčynovas paprašė Europos solidarumo ir paramos kovoje su agresoriumi.

Kol JAV vėl planuoja skelbti naujas sankcijas Rusijos valdininkams, ES kiek įmanoma skubina Asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės šalimis pasirašymą. Birželį tikimasi galutinai pasirašyti šią sutartį tiek su Ukraina, tiek su Gruzija ir Moldova. Kaip jaučiasi šios šalys, matydamos rusų šeimininkavimą Ukrainoje? Galima tik spėlioti, tačiau jos tvirtai laikosi europinės krypties.

 Moldovoje – baimės jausmas

Vilniuje Ukrainos ir kitais klausimais diskutuoja Europos Sajungos parlamentu pirmininkaiFM99 (6) Apie birželį numatomą pasirašyti sutartį kalbėjo ir Moldovos parlamento pirmininkas Igoris Kormanas. Moldovos gyventojau jau netrukus turės teisę į Europą keliauti be vizų. Tačiau „Europos klubui“ jis prisipažino, kad situacija šalyje sudėtinga dėl rusiško Padnestrės regiono. „Mes labai susirūpinę dėl padėties Ukrainoje, mes nuo pat pradžių diskutavome parlamente ir patvirtinome deklaraciją, palaikančią Ukrainos vientisumą“, – sakė parlamento pirmininkas. Krymo referendumo Moldovos parlamentas taip pat nepripažįsta. Dabar svarbiausia Moldovai pasiekti visų šalių sprendimą, gerbiantį Moldovos vientisumą ir nepriklausomybę. Tačiau, deja, apie progresą derybose dėl Padnestrės, kuriose dalyvauja ir JAV bei Rusija, Moldova dar negali pasigirti. Tačiau derybos bent jau  vyksta. Ar Moldova nebijo Rusijos veiksmų, žiūrint į Ukrainos patirtį? Pasak pašnekovo, Moldova tvirtai pasiryžusi tęsti suartėjimo su Europa kelionę, ir jau netrukus pasirašys Asociacijos sutartį su ES. Nors 20 procentų šalies prekybos vyksta su Rusija, o dujos perkamos tik iš Rusijos. „Žinome, mes bijome“, – neslėpė parlamento pirmininkas Igoris Kormanas.

 Latviai prisimena istoriją

V. Kvedaraitė, S. Abuoltinia
V. Kvedaraitė, S. Abuoltinia

 O kaip situacija kaimyninėje Latvijoje? Rusakalbių problema ten didesnė nei Lietuvoje dėl vadinamojo nepiliečių statuso. Latvijos Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia „Europos klubui“ sakė, kad latviai prisimena, kas nutiko 1940-aisiais, kai rusų tankai buvo Latvijoje, kur įvyko taip vadinami „laisvi rinkimai“ stoti į Sovietų Sąjungą. Pasak jos, tarptautinė bendruomenė turi rasti teisinių būdų, kurie sustabdytų Rusijos veržimąsi į Ukrainą. Dėl to Latvijos Saeima priėmė tai palaikančią deklaraciją, nors trečdalis Latvijos parlamentarų balsavo prieš šį dokumentą. Nes kai kurios šalies partijos ir politikai turi glaudžius ryšius su V.Putino partija Rusijoje.

Tuo tarpu eilinių latvių elgesys skirtingas – jaunoji latvių karta stebi situaciją ir nesupranta, kas vyksta, tačiau rusų inteligentija palaiko Latvijos poziciją.

 Priminė Baltarusijos Maidaną

Vilniuje Ukrainos ir kitais klausimais diskutuoja Europos Sajungos parlamentu pirmininkaiFM99 (5) Vilniaus susitikime taip pat dalyvavo ir pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas, buvęs parlamento pirmininkas Stanislavas Suškevičius. Jis pasakojo, kad Baltarusijos Maidanas buvo dar 2010 metais, tačiau žiaurus susidorojimas atgrasė žmones nuo protestų. „Nuo 1996 metų mūsų šalyje nebuvo nei parlamento, nei prezidento rinkimų. Tiksliau, buvo renginiai, vadinami rinkimais, tačiau rezultatai buvo seniai žinomi dar prieš rinkimus,“ – pasakojo jis. Kas neremia prezidento, tas yra laikomas priešu. „Mes irgi europiečiai, bet mes fantastiškai daug praradom žmonių. Baltarusijos žmonių genocidas yra aiškus faktas“, – pasakojo jis. S.Šuškevičius ragino Europą daugiau nebandyti perauklėti A.Lukašenkos, kaip kad anksčiau buvo daroma.

Vos trečdalis Ukrainos gyventojų, remiantis apklausomis, nepritaria Asociacijos sutarties su ES pasirašymui, o daugiausiai palaikančių šalies vakaruose. Tik mažuma ukrainiečių palaiko šalies narystę Muitų sąjungoje. Tačiau ne tik V.Putinui, bet ir nušalintam prezidentui Viktorui Janukovičiui tokios apklausos nė motais, nes jis finansuoja separatistinius judėjimus pietryčių Ukrainoje.

 Ukrainoje keičiasi nuomonė

 Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius „Europos klubui“ sakė, jog Rusija ir toliau stengiasi destabilizuoti padėtį Ukrainoje, organizuodama provokacijas šalies rytuose. Tie patys metodai naudojami kaip ir Kryme, tik rytų regionuose nėra tokios kritinės masės žmonių, kurie leistų pasielgti Rusijai taip kaip Kryme. Nors kai kur buvo užimti administraciniai pastatai, tačiau sunku įsivaizduoti, kad panašus Krymo scenarijus pasikartotų rytinėje šalies dalyje. Nors Doneckas, Charkovas buvo laikomi regionai, kuriuose nebuvo aiškios daugumos integracijai į Europą, taip pat kaip ir į Muitų sąjungą, pasakojo A.Pranckevičius. Tačiau po Krymo aneksijos, kaip rodo apklausos Ukrainoje, dešimtadaliu išaugo parama ES. 

Europos Parlamentas, pasak jo, palaiko glaudžius ryšius su dabartine Ukrainos valdžia, kuri jau ruošiasi prezidento rinkimams gegužę. Nors kandidatų netrūkstam tačiau „šokolado karalius“ Petro Porošenko beveik dvigubai lenkia artimiausią varžovę, buvusią „dujų karalienę“ Juliją Tymošenko. Tiesa, prognozuoti rinkiminę baigtį dar labai anksti. Tuo tarpu Rusija vis bando atidėti prezidento rinkimus Ukrainoje.

ES ruošia kai kurias tikslines sankcijas prieš Rusijos įmones. Valstybių narių vadovai aiškiai pasakė, kad jei bus tolimesnė eskalacija regione, tai sankcijos bus paskelbtos. Tiesa, reikia dar sutarti, ką reiškia šis terminas – ar įvykiai Rytų Ukrainoje jau yra eskalacija? Kol kas aišku tik tiek, kad Rusija vis dar nepripažįsta Ukrainos valdžios.

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Kitos naujienos

Šiandien, kovo 29-ąją, Rotušės aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO 20-ųjų metinių minėjimas ir Didžios...

Velykos jau čia pat: pasidalinkite savo namų puošybos idėjomis! Velykos – tai ne tik pavasario at...

Alytaus m. savivaldybė informuoja apie eismo ribojimus dėl eisenos.

Artėjant Šv. Velykoms, laukiant vienos didžiausių švenčių, FM99 studijoje vieši tautodailininkė, ...