Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Savarankiškai dirbantiems turi priklausyti socialinės garantijos
Europos Parlamentras Strasbūrė priėmė lietuvės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės pranešimui apie socialinę apsaugą. Pranešime akcentuojama, jog socialinė apsauga būtų garantuota visiems, ne tik samdomiems darbuotojams, bet ir savarankiškai dirbantiems asmenims.
Daugiausiai – Pietuose
Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europos šalyse, taip pat daugėja savarankiškai dirbančių asmenų. Tiesa, KTU mokslininkų tyrime teigiama, kad savarankiškas darbas Lietuvoje labiau traktuojamas kaip galimybė išvengti nedarbo. O Vakarų Europos šalyse tai traktuojama kaip savo svajonių įgyvendinimas.
Nors V. Blinkevičiūtė mano, kad Lietuvoje savarankiškai pradedantys dirbti žmonės tikrai nėra tie, kurie tik siekia išvengti mokesčių, arba dirba tik fiktyviai. „Tokių atvejų, žinoma, pasitaiko visur: ir dirbant savarankiškai, ir pagal darbo sutartis“, – pastebėjo europarlamentarė. Nors daugiau savarankiškai dirbančių žmonių yra pietinėse valstybėse. Daug mažiau savarankiškai dirbančių žmonių Skandinavijoje.
„Pietų šalyse randi daugybę kavinių, kurias valdo šeimos verslas. Lietuvoje prie savarankiškai dirbančių galime priskirti žemės ūkyje dirbančiuosius“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
Pavyzdžiui, Lenkijoje virš 40 proc. savarankiškai dirbančių žmonių pluša žemės ūkyje.
Trūksta socialinės apsaugos
Pasak V.Blinkevičiūtės, daugiau nei 30 mln. žmonių Europos Sąjungoje dirba savarankiškai – tai sudaro apie 15 proc. visų dirbančių asmenų. Lietuvoje taip dirba kas dešimtas darbo rinkos dalyvis. Dauguma žmonių tampa savarankiškais darbuotojais todėl, kad negali rasti kitokio darbo arba nesudaromos lanksčios darbo sąlygos.
Todėl jiems taip reikalinga užtikrinti socialinę apsaugą, mano europarlamentarė.
„Daug dėmesio skyriau savarankiškai dirbančių asmenų socialinei apsaugai, nes kyla grėsmė, kad, keičiantis užimtumo pobūdžiui ir vis dažniau susiduriant su savisamdos atvejais, naujos darbuotojų grupės nėra ir nebus tinkamai apsaugotos,“ – aiškina parlamentarė.
Jos teigimu, Europos Sąjungoje neturime vieningos visuotinai pripažįstamos savisamdos sampratos, todėl kyla nemažai problemų, susijusių su savarankiškai dirbančių asmenų darbo teisėmis ir jų socialine apsauga.
Pavyzdžiui, daugelyje šalių savarankiškai dirbantys asmenys tik iš dalies dalyvauja pensijų sistemoje, todėl šiems darbuotojams kyla didelė skurdo senatvėje grėsmė (kadangi įmokos mažos, tai ir pensijos mažos). Panašiai galima teigti ir kalbant apie neįgalumo pensijas. Savarankiškai dirbantys asmenys mažiau saugomi ir motinystės/tėvystės atveju. Jiems ne visose šalyse užtikrinamos reikiamos motinystės ir tėvystės atostogų bei kitos susijusios teisės. Dar mažiau savarankiškai dirbantys asmenys saugomi nedarbo atveju.
Slepiasi ir apsukruoliai
„Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad neretai savarankiškas darbas yra fiktyvus, t.y. jis pasirenkamas siekiant mokėti mažiau socialinių įmokų, nors darbo pobūdis artimas arba tolygus samdomam. Dėl to yra pažeidžiamos socialinės darbuotojų teisės, iškraipoma konkurencija ir kyla socialinio dempingo grėsmė,“ – sako V.Blinkevičiūtė.
Apie šias grėsmes taip pat kalbama europarlamentarės pranešime. Ji pateikė pavyzdį – žmogus dirba įmonėje, tačiau oficialiai – savarankiškai. Todėl darbdavys už jį nemoka mokesčių. Tačiau tas žmogus vis tiek turi paklusti bendrai darbovietės tvarkai, taigi atitinka darbuotojo, dirbančio pagal sutartį. „Tokius dalykus reikia rimtai išgyvendinti.
Nukenčia sąžiningai dirbantys darbdaviai, tas pats darbuotojas, verslas turi nevienodas konkurencines sąlygas. Apskritai, tai yra didelė žala bet kuriai valstybei ir verslui“, – pasakojo europarlamentarė.
Patarimas: nerkit į verslą
Kaip teigė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė, istorinės aplinkybės susiklostė taip, kad mūsų kraštuose ilgai nebuvo galima verslininkauti, tad iki šių dienų išliko baimė atsakyti už save. Būtent todėl Lietuvos gyventojams reikia daugiau galvoti, kaip pačiam išsilaikyti, kurti verslą, sako V.Blinkevičiūtė. „Kiekvienu gyvenimo atvejus žmogus turi turėti socialinę apsaugą, bet ar taip yra? To nėra net ir visos ES mastu“, – teigė ji.
Iki šiol nėra bendro apibrėžimo, kas yra savarankiškas darbas, kiekviena šalis tai traktuoja skirtingai. Todėl jau imtasi iniciatyvos, kad apibrėžimas būtų bendras. Bendros minimalios socialinės garantijos turi būti, sako europarlamentarė V.Blinkevičiūtė. Su ja sutinka ir R.Morkūnaitė. Pavyzdžiui, bankai mieliau paskolas teikia tiems, kurie dirba pagal sutartį, o ne savarankiškai.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
