Klausyti gyvai

12:00 - 13:00

Dienos kaleidoskopas

„Europos klubas” – žemės ūkio reforma blaškoma įvairių vėjų

Š½emės ūkio reforma – blaškoma įvairių vėjų Klausyti „Europos klubas” (1 dalis)

Š½emės ūkis, kuriam skiriama 40 proc. Europos Sąjungos biudžeto, visada buvo kertiniu integracijos akmeniu. Per kiekvieną žemės ūkio politikos reformą kyla daug opių klausimų. Kokia bus išmokų politika, kaip teisingiau paskirstyti paramą tarp Europos Sąjungos senbuvių ir naujokių, kaip skatinti ekologinį ūkininkavimą, išlaikyti ūkininkų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje?

Tikslas – mažinti išmokų skirtumus Klausyti „Europos klubas” (2 dalis)

Pastarąjį kartą žemės ūkio politika reformuota prieš 10 metų. Š ių metų kovą Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją, kuri suteikia mandatą derėtis su ES šalimis. Rezoliucijoje teigiama, kad aplinkosaugos priemonės turi būti privalomos, o išmokų žemdirbiams skirtumai turi būti mažinami. ES šalių žemės ūkio ministrai neseniai po derybų taip pat priėmė bendrą poziciją. Jos pagrindu dabar ES tarybai pirmininkaujanti Airija pradės derybas su Europos Parlamentu ir Europos Komisija siekiant tarpinstitucinio susitarimo.
Kokie pasikeitimai laukia Lietuvos ūkininkų? Š½emės ūkio ministerijos Bendrosios žemės ūkio politikos strategijos skyriaus vedėjas Vaidotas Ašmonas, kalbėdamas apie būsimą finansinį laikotarpį, minėjo, kad parama Lietuvos žemės ūkiui 2014-2020 m. padidės beveik 30 proc., palyginti su ankstesniu septynmečiu. „Iš jų didžioji dalis – tiesioginėms išmokoms”, – sakė V.Ašmonas.
Nepaisant to, Lietuvos ūkininkai vis tiek lieka nepatenkinti išsiderėta suma. „Iš dalies jie teisūs, nes išmokos dar nebus visiems vienodos Europoje. Tačiau iš Europos Sąjungos mes visada gaudavome daugiau nei mokėdavome iš savo biudžeto. Didieji mokėtojai kiek galėjo tiek sumokėjo”, – teigė Š½emės ūkio ministerijos atstovas.

Rezultatai – tik po derybų

Nors Europos Parlamentas ir paragino mažinti išmokų skirtumus skirtingų šalių ūkininkams, V.Ašmonas pastebėjo, kad ne parlamentas, o valstybės narės skiria finansavimą. „Todėl abejoju, ar finansinės sumos keisis”, – sakė pašnekovas.
Europos Komisija pasiūlė visiškai kitokią tiesioginių išmokų mokėjimo sistemą, tačiau naujoms narėms palikta galioti sena tvarka, mokant už pasėlių plotus. „Š iokių tokių pasikeitimų bus, bet išmokų tvarka tik lengvės”, – mano Š½emės ūkio ministerijos valdininkas. Pavyzdžiui, prie išmokų pridėta didesnė parama jauniesiems ūkininkams. Tokiai schemai dar anksčiau pritarė ir Lietuva. „Jei dėl to bus susiderėta, Lietuvai atsiras dar viena pozicija, kurios ir norėjome”, – pažymėjo V.Ašmonas. Arba jei iki 2020 metų bus pratęstos cukraus kvotų režimas, mūsų šaliai tai irgi gerai, tą kaip tik siūlo ir Europos Parlamentas, nors valstybės narės mano, kad šis terminas galėtų trukti iki 2017 metų. Aplinkosaugos reikalavimai irgi neturėtų sudaryti didesnių bėdų. „Mes dar esame „žali”, mums dar nereikia kasti asfaltų norint turėti žolės, kaip yra Olandijoje”, – pateikė pavyzdį pašnekovas.
Jis pažymėjo, kad viską bus galima apibendrinti tik po to, kai bus susiderėta su Europos Parlamentu.

Paraiškų – daugiau nei pinigų

Š½emės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė sakė, kad žemės ūkio valdų modernizavimui buvo skirta 1,5 milijardo litų iš 2017-2013 metų ES biudžeto. Paraiškų gauta daugiau nei numatyta lėšų, tačiau nuspręsta ir priimti daugiau.
Parama jauniesiems ūkininkams taip pat buvo paklausi kaip ir parama melioracijai. „Stengiamasi atnaujinti melioracines sistemas. Jei anksčiau melioraciją atlikdavo įmonės, savivaldybės, tai dabar – susiję ūkininkai, asociacijos”, – pasakojo J.Stakėnienė. Tokiu būdu sutvarkoma dvigubai daugiau melioracinių įrenginių nei būdavo anksčiau. Nors ūkininkai tebesiskundžia lėšų trūkumu melioracijai.
Vertinant pagal regionus, Kauno, Kėdainių, Š iaulių, Panevėžio rajonai yra lyderiai įsisavinant paramą žemės ūkiui. Aukštaitijoje, Dzūkijoje vyrauja kitos priemonės, pavyzdžiui, kaimo turizmas.
Ten, kur populiari gyvulininkystė, pateikiama daugiau paraiškų paramai gauti gyvulininkystės sektoriuje.
2014-2020 m. finansiniame periode stengiamasi daugiau paramos skirti inovacijoms ir mokslo pasiekimams kaime pritaikyti. Pavyzdžiui, profesinio mokymo informavimo srityje daugiau dėmesio bus skirta inovacijoms, klimato kaitai, gamtos išteklių valdymui. Maisto grandinės kūrimas taip pat yra vienas iš paramos prioritetų. „Naujoje finansinėje perspektyvoje akcentuojami integruoti projektai, kuriais turėtume užtikrinti nuoseklų maisto grandinės organizavimą”, – pasakojo J.Stakėnienė.
Beje, Kaimo plėtros paramos krepšelis Lietuvai ateinančioje finansinėje perspektyvoje mažės apie 9 procentus. Tiesa, derybos dar nepasibaigė. „Mums trukdo procesus pastūmėti į padorų lygį nesusitarimai Europoje dėl pinigų. Jei krepšelis didėja, elgiamės vienaip, jei mažėja – kitaip”, – akcentavo valdininkė.
Lietuvos ūkininkų suvažiavime Kaune dalyvavusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė pastebėjo, kad tik Baltijos šalys yra diskriminuojamos dėl išmokų. Tik 2020 metais lietuvių ūkininkai tikimasi, kad jau gaus ne mažiau kaip 75 proc. ES išmokų vidurkio. „Kol kas mūsų ūkininkai praranda konkurencinius pranašumus dėl išmokų nelygumo”, – sakė europarlamentarė.

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda

http://www.facebook.com/EuroposKlubas

kalbėk: [email protected]

 

 

Kitos naujienos

Šiandien, kovo 29-ąją, Rotušės aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO 20-ųjų metinių minėjimas ir Didžios...

Velykos jau čia pat: pasidalinkite savo namų puošybos idėjomis! Velykos – tai ne tik pavasario at...

Alytaus m. savivaldybė informuoja apie eismo ribojimus dėl eisenos.

Artėjant Šv. Velykoms, laukiant vienos didžiausių švenčių, FM99 studijoje vieši tautodailininkė, ...