"Europos klubas" – žmogaus teisėms sienų nėra

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Kova dėl žmogaus teisių – be pabaigosKlausyti „Europos klubas” (1 dalis)

Gruodis Europos Parlamente skirtas žmogaus teisių problemoms. Paskutinę metų sesiją Strasbūre Irano aktyvistams skirta A.Sacharovo premija, balsuota dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį, kurį parengti buvo patikėta parlamento nariui Leonidui Donskiui (nuotr.). Europarlamentarai lietuvio pranešimą patvirtino didžiule balsų dauguma. Metiniame pranešime, kuris yra laikomas vienu svarbiausių Europos Sąjungos dokumentų apie žmogaus teisių problemas pasaulyje, apibendrinti sąjungos veiksmai šioje srityje. Pranešime pateikiamos rekomendacijos, ką toliau daryti.

Nėra vieningos nuomonės „Europos klubas” (2 dalis)

Pats pranešėjas L.Donskis vėliau teigė, kad vertinant žmogaus teisių padėtį nėra vieningos pozicijos Europoje. „Nuvilianti pusė – mūsų kolegų, demokratinių Europos valstybių atstovų, Parlamento narių nuomonė, kuri radikaliai išsiskiria vertinant žmogaus teisių pažeidimus. Todėl kalbėjimas vienu balsu Europos Sąjungoje vertinant žmogaus teisių padėti yra tik graži pasaka. Bet geriau joje negyventi, o išeiti į tikrovę”, – dėstė europarlamentaras.
O tikrovė yra tokia, kad tikrų tiesos gynėjų, kurie gali iškelti kai kam nemalonius klausimus ir pastabas, kurie ryžtųsi sukelti didžiųjų valstybių pyktį ir taip rizikuoti, L. Donskio nuomone, nėra daug. O rizikuojama, regis, tokiais žemiškais dalykais – pakvietimais į priėmimus, susitikimus. To atsisakyti vardan tiesos norėtų tik nedaugelis. „Kur kas daugiau tų, kurie yra gerai įvaldę frazeologijos meną ir pasako gražią frazę reikalingu metu”, – pastebėjo L.Donskis. Tad jam susidarė įspūdis, kad tėra nedaugelis kolegų, kurie nesislepia po gražiomis frazėmis, o ieško konkrečių išeities taškų, siūlo, ką daryti. Tokių pavienių entuziastų vertė tik padidėja, kai matai, kokį pasiaukojamą darbą jie daro, pridūrė europarlamentaras.
Pavyzdžiui, argi italai ims kritikuoti Kiniją dėl žmogaus teisių pažeidimo, kai Italija prašosi, jog didžioji Rytų valstybė į ją investuotų? Arba argi portgulai galėtų kaip nors blogai atsiliepti apie ekonomiškai stiprėjančią Angolą, su kuria sieja ekonominiai santykiai?
L.Donskio nuomone, žmogaus teisių stiprinimui pasaulyje nepadėjo Europos ekonominės bėdos. Krizė sumažino visos ES įtaką. Kita situacija buvo šaltojo karo metais, kai Vakarų Europa jautė savo pranašumą – ir ekonominį, ir gynybinį, ir moralinį. Tačiau, europarlamentaro nuomone, Europai padėjo Arabų pavasaris, kad ir kaip bepasibaigtų. „Pagaliau buvo patikėta, kad laisvės troškimas nėra Vakarų eksportas”, – tvirtino L.Donskis.
Didžiausi ir tikrieji žmogaus teisių gynėjų sąjungininkai – nevyriausybinės organizacijos ir disidentai, tačiau ne diplomatai ar politikai.

Turinys dar cenzūruojamas

Rusijos ir Kinijos reakcingi režimai, kurie su baime žiūri į viską, kas pažangu, prieis liepto galą, mano L.Donskis. Nors valdžia draudžia laisvą prieigą prie interneto, cenzūruoja kai kuriuos puslapius, tai tik laikina. „Kinijos komunistų partija dėl to vieną dieną tikrai patirs fiasko”, – sakė L.Donskis. Rusijos valdžios sprendimai irgi reaguoja savaip į šalies piliečių bandymą žinoti tiesą.
Tačiau jam dar liūdniau konstatuoti, kad Vakarų kompanijos, veikdamos Rytų šalyse, leidžia šalių valdžiai su jų technologijomis šnipinėti savo piliečius.
„Tai paskutinės kinų ir rusų konvulsijos, kai šalys mėgina cenzūruoti arba drausti dalykus, kurių jau nebesukontroliuosi šiame technologijų amžiuje”, – įsitikinęs L.Donskis. Kita vertus, kaip pastebėjo europarlamentaras, šios šalys vis labiau atsiveria ekonomiškai, per prekybą. Taigi Kinija ir Rusija jau nelaikomos uždaromis valstybėmis, tačiau reakcingumas iš jų neišnyko. O ir ten jau visuomenė vis labiau įsisiūbuoja, ypač Rusijoje.
Tuo tarpu Kazachstane Europos parlamentarai kol kas mato tik regresą žmogaus teisių srityje. „Deja, šios šalies valdžia atvirai traiško opoziciją, laisvą žurnalistiką. Pradžioje tai buvo graži išimtis, bet dabar Kazachstanas darosi panašus į Turkmenistaną ir Uzbekistaną. Ir tai nemaloni tendencija. Didžiausia viltis – arabų šalyse. Bet yra regionų, kur nieko naujo neįvyko. Europa ir JAV negali būti vienišos kare už žmogaus teises. Demokratinės valstybės pasaulyje – mažuma. Demokratija reikia užkrėsti visą likusį pasaulį, kad prasidėtų domino efektas. L.Donskis mano, kad tai galima daryti ir dėka politinio elito, baigusio mokslus Vakarų Europoje, JAV, jie teikia vilties, kad žmogaus teisių padėtis gerės Rytų šalyse.

Š½mogaus teisėms sienų nėra

Kasmetinė Europos Parlamento duoklė žmogaus teisėms – nuo 1988 m. skiriama Sacharovo premija už minties laisvę. Ji teikiama išskirtinėms asmenybėms, kovojančioms su netolerancija, fanatizmu ir priespauda. Š iemet ji teko Irano aktyvistams – teisininkei Nasrina Sotūdeh (Nasrin Sotoudeh) ir kino režisieriui Džafarui Panahi (Jafar Panahi).
Lietuvos europarlamentarė, dirbanti EP Š½mogaus teisių pakomitetyje, kuriai, beje, prieš du metus taip pat buvo patikėtas metinis pranešimas apie žmogaus teises pasaulyje, Laima Andrikienė pasakojo, kad šįmet A.Sacharvo premijos laureatas buvo renkamas iš būrio kandidatų.
Pretendavo ir grupės žmonių, ne tik asmenys. Tarp jų – mums gerai žinomas Baltarusijos aktyvistas Alesis Beliackis, kuris dėl Lietuvos ir Lenkijos veiksmų nukentėjo savo šalyje nuo represinio režimo.
Tarp nominantų ir buvo Rusijos merginų pankroko grupė”Pussy Riot”, taip pat advokatai, kiti aktyvistai. „Matant, kas tampa laureatais, nebūtinai tai patys aktyviausi žmonės. A.Sacharovo premija atkreipia dėmesį į situaciją kai kuriose šalyse. Pavyzdžiui, premiją anksčiau yra gavę Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai”, – pasakojo L.Andrikienė. O šiais metais Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į padėtį Irane, kuris laikomas valstybe-kalėjimu. Kaip sakė L.Andrikienė, kalbedama apie situaciją šioje šalyje, čia mirties bausmės skiriamos net vaikams.
Jei Iranas ir sutiktų sustabdyti savo branduolinę programą, Europa neturi nustoti kalbėti apie žmogaus teises šioje šalyje, mano europarlamentarė. Irane moterys vis dar užmėtomos akmenimis, o teisėjų vaidmenį perima vyrai. O tie, kas prabyla apie šias problemas, yra nutildomi.
Taip atsitiko su šiemetiniais A.Sacharovo premijos laureatais, kurių vienas – Nasrina Sotūdeh sėdi kalėjime už savo tiesioginį darbą, antram – kino režisieriui Džafarui Panahi uždrausta kurti filmus ir išvykti iš šalies.
„Š½mogaus teisėms sienų nėra”, – įsitikinusi L.Andrikienė.”Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .

kalbėk: [email protected]