Klausyti gyvai

13:35 - 15:00

Ši diena muzikos istorijoje

Europos klube – COVID19: vakcinos, nuotolinio darbo problemos ir finansai ekonomikos atsigavimui

FM99 eteryje startuoja naujas “Europos klubo” sezonas, kuriame nuolat sužinosite įdomiausius dalykus apie Lietuvą Europoje ir atvirkščiai. Pokalbiai, ekspertų komentarai ir nuomonės, svarbiausiomis ir įdomiausiomis temomis, kaip ir kuo gyvena Lietuva Europos Sąjungoje.

 Šią savaitę, sausio 18 – 21 dienomis Briuselyje vyksta Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija, tad “Europos diskusijų klube” su Lietuvos atstovais EP Petru Auštrevičiumi ir Liudu Mažyliu bei Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininke Radvile Morkūnaite Mikulėniene kalbame apie keletą sesijos “kovidinių” klausimų.

Klausykite diskusijos įrašą.

Europarlamentarai ragina užtikrinti daugiau aiškumo ir skaidrumo dėl COVID-19 vakcinų pirkimo, patvirtinimo ir tiekimo. Nors procesas, kai vakcina jau registruota, neatrodo sudėtingas – vakcina paleidžiama į gamybą, sudaromas grafikas šalims, jos viduje turi savo tvarką, kuri paskelbiama ir kiekvienas ES pilietis žino, kada bus jo eilė gauti vakciną.  

Europos klubo nuotolinėje diskusijoje

Kaip tai vyksta iš tikrųjų? 

EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Liudas Mažylis sako, jog toks paprastumas ir sklandumas nebuvo duotybė, o dar vasarą net nebuvo aišku, kokia vakcina bus patvirtinta.

“Pavyko užkirsti kelią kitam principui, kas būtų buvę, jei kiekviena valstybė būtų pirkusi atskirai, iš daugelio firmų mokėdamos skirtingas kainas, o dabar ta sklandi tvarka yra nusistovėjusi,” – sako L.Mažylis. 

Patvirtinamų vakcinų atsiranda vis daugiau, tarp naujų planuojamų tvirtinti ir Johnson&Johnsons vakcina, kurios išskirtinumas, kad jos reikia tik vienos dozės. Anot europarlamentaro, didžiausia problema dabar yra tiekimo užtikrinimas. Europos Komisija europarlamentarams suteikė galimybė susipažinti su sutartimi dėl vakcinų. Nors tai nėra visai atviras dokumentas, nes kainos ar kiti skaičiai, kurie yra komercinė paslaptis, yra uždengti. 

“Akivaizdu, kad tas nežinojimas kada ir kiek mes tų vakcinų turėsime trukdo logistiką valstybėse narėse,” – kalba EP sveikatos komiteto narys.

Vakcina – tik turtiengiesiems, ar visam pasauliui?

Vakcinų atsiradimas sukėlė ir įvairių įtampų – dėl prieinamumo, žmogaus teisių užtikrinimo, pasaulinės organizacijos kelia klausimus, ar vakcina bus prieinama vien turtingųjų klubui. Europos Komisijos pasirašyti kontraktai garantuoja penkias vakcinas kiekvienas ES gyventojui, sako Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.

Vaccination campaign

“Jeigu europiečiai skiepijasi ir girdime planus, kad iki rugpjūčio pabaigos ar pradžios būtų vakcinuota du kartus apie 70 procentų gyventojų, tai gera žinia. Bet kaip apie aplinkines valstybes – jeigu tenai vakcinavima užtruks, o taip gali būti, nes šiuo metu ES stengiasi padėti Vakarų Balkanams ir bandome inicijuoti bendrus veiksmus, kad ir Rytų Partnerystės valstybės, kurios turi bendrą sieną, o bendra siena reiškia, kad ši liga gali vienaip ar kitaip mutuodama vėl bandyti sugrįžti į Europos Sąjungą. Ir ne vien tik apie mūsų sveikatą kalbame, apie tų regionų  žmonių gerbūvį mes turime pareigos pagalvoti,” – kalba P.Auštrevičius.

Anot jo, reikia nepamiršti, ir dar tolimesnių regionų, nes tai lems, ar Afrikoje, Azijoje bus daromi eksperimentai su Kinijoje išrastomis vakcinomis, ar gyventojai gaus kokybišką produktą. Tad ES, kuri imasi bendrų veiksmų rūpintis savo gyventojų saugumu, turi galvoti ir plačiau.

Nors ir čia dar reikalingi sprendimai, tarkim elektroninis skiepų registras. Tačiau ES turi rūpintis, kad gamyba būtų paleista masinė ir būtų gaminama visam pasauliui, užtikrinant kokybę ir patikimumą, sako EP narys. 

Lietuva ES atrodo gerai

Lietuvos Seimo Europos reikalų komiteto narė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, pati dirbusi EP sveikatos komitete, sako, kad Lietuva bendrame ES kontekste atrodo labai neblogai. Ji džiaugėsi, bendru, sutelktu ES veikimu tiek dėl vakcinų, tiek dėl bendro finansavimo.

“Lietuva, man atrodo, kad buvo labai gražus pavyzdys, kai sugebėjom sutelktai veikti su kitais Šiaurės Baltijos regiono ministrais, padaryti bendrą judesį ir kreipimąsi į Europos Komisiją ir kompanijas, kurios diegia vakcinas, kad mūsų netenkina planų keitimai, ir kad tai yra bendras požiūris, “ – sako R. Morkūnaitė Mikulėnienė.

Lietuvoje procesas pakankamai gerai organizuotas, sako Seimo narė nepaisant kelių garbės nedarančių istorijų, tačiau tie atvejai bus išaiškinti ir priemonių imamasi. 

“Tikrai džiaugiuosi, kad prasidėjęs vakcinavimo procesas pakankamai sklandus,” – optimistiškai kalba R.Morkūnaitė Mikulėnienė.

“Ne mažesnis iššūkis yra atkurti pasitikėjimą,” – kalba parlamentarė sakydama, kad tam reikia imtis visų priemonių.

Europos Sveikatos sąjungos pradžia 

Sutelktų kaimyninių valstybių veiksmų buvo ir daugiau – Lietuvos prezidentas Gtanas Nausėda ir Latvijos bei Estijos premjerai kreipėsi į Europos Sąjungos institucijų vadovus, ragindami artimiausioje Europos Vadovų Taryboje susitarti dėl ES piliečių kolektyvinio imuniteto pasiekimo tikslų ir terminų.

Kai kurių valstybių bandymai atskirai įsigyti vakcinos taip pat nesulaukė palaikymo Europos Parlamente. Tiek Vokietijos kai kurių politikų mėginimai tartis dėl papildomų kontraktų, tiek Vengrijos bandymai ieškoti kiniškos vakcinos, nei pastikėjimo nei palaikymo nesulaukė, pasakoja P.Auštrevičius.

“Veikime kartu, tai pagrindins dalykas, kuris gali mums padėti,” – sako europarlamentaras.

Liudas Mažylis priminė, kad paprastai Europa susidūrusi su problemomis visada žengia žingsnį link didesnio vienijimosi, tad čia gali gimti ir Europos Sveikatos sąjungą.

“Nieko nuostabaus, kad ši COVID krizė paskatino kalbas apie Europos Sveikatos sąjungą,” – sako L.Mažylis. Ir čia, anot jo, kalbama ne tik apie pandemijas, bet ir lėtinių ligų, tokių kaip vėžys bendri įveikimo būdai ir tam jau skirtas finansavimas  per ateinančių septynerius metus.

Pandemija išmokė susijungti per nuotolį, bet dabar reikia galimybės atsijungti

Pandeminė situacija ir karantinas įnešė didelių pataisų į gyvenimą ir darbą, visi išmoko naudotis įvairiausiomis technologijomis, pokalbių platformomis, švietimo įstaigos sugebėjo persiorientuoti prie nuotolinių pamokų, kaip ir įstaigos, kuriose nebūtinas fizinis buvimas. 

Eurofound 2020 metais atliktas tyrimas rodo, kad 21 ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, priėmė privalomus teisės aktus, reglamentuojančius nuotolinio darbo galimybę, tačiau keturios iš jų, Lietuva, Čekija, Lenkija ir Portugalija be įstatymuose numatyto tokio darbo sukeliamų neigiamų pasekmių sprendimo.

Galimybės atsijungti nuo darbo klausimą Lietuvoje kėlė profesinių sąjungų atstovai, jų teigimu, tai lemia tai, kad toks darbas po darbo iš esmės yra nemokamas. Darbdaviai nesutiko su tokiomis prielaidomis.

EP priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad atsijungimas nuo interneto po darbo turėtų būti pagrindinė teisė. Įstatymų leidėjai ragina Europos Komisiją parengti taisykles, kurios padėtų žmonėms atsigauti nuo streso, patiriamo dirbant iš namų. 

„COVID-19 pandemija iš esmės pakeitė mūsų darbo būdą, todėl turime atnaujinti savo taisykles, kad prisitaikytume prie naujos realybės“, – pareiškė darbui dėl šios rezoliucijos vadovavęs socialistas europarlamentaras Alexas Agiusas Saliba iš Maltos. 

„Ne vieną mėnesį nuotoliniu būdu išdirbę darbuotojai dabar kenčia nuo neigiamų šalutinių poveikių, tokių kaip izoliacija, nuovargis, depresija, išsekimas, raumenų ar akių ligos“, – pabrėžė jis. Pasak A.A.Salibos, darbuotojai „vis labiau spaudžiami nuolat būti pasiekiami“, nors negauna už tokį darbą papildomo atlygio ir nuolat jaučia įtampą.

“Jeigu prieš pandemija arti į procentų darbuotojų iš namų, tai dabar tokių darbuotojų yra 30%,” – sako Petras Auštrevičius.  Tačiau anot europarlamentaro, 8 valandų darbo diena sugalvota ne šiaip – nuolatinis darbas nuotoliniu būdų sukuria iliuzija, kad nėra skirtumo tarp poilsio ir darbo, o tai kelia grėsmę psichinei sveikatai, daugėja įtampos.

Dar viena problema, ar papildomas darbas papildomai apmokamas, tačiau darbuotojo teisė neatsakyti į laišką po darbo valandų turėtų būti normalus dalykas, sako P.Auštrevičius.

Prisvilusi košė – neapibrėžto darbo laiko rezultatas

Liudas Mažylis remiasi gyvenimiškais pavyzdžiais: “Jeigu dabar Radvilė verda košę Antanui, mano dukra verda košę mano anūkėms, tuo pa metu pabando padirbėt, per tą laiką košė pridegė, košę reikėjo virti antrą kartą, paaiškėjo kad jau yra devynios vakaro, o darbai dar kaip reikiant neįsibėgėję ir tenka dirbti prieš miegą, o tada nemigos reiškiniai ir psichologinės būklės atitinkamai.” 

Tad, anot jo,  nenuostabu, kad tokios iniciatyvos gimsta. Juolab, kad pavyzdžiui keliose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje tai įtvirtinta įstatymu – išėjus iš ofiso joks šefas negali tavęs pasiekti, pasakoja L.Mažylis. Europarlamentaras problema įvardija tai, kad iki šiol nėra apibrėžtos nuotolinio darbo taisyklės ir tvarka. 

Lietuvoje ši problema kol kas nėra aštri ir egzistuoja profesijos, kuriose visada darbo ir poilsio valandos nebuvo atskirtos, svarsto Seimo narė R.Morkūnaitė Mikulėnienė. 

“Jeigu žmogus sugeba sudetinti savo asmeninį gyvenimą ir darbą – ir aš užaugau tarp dviejų muziejininkų, kur irgi nebuvo griežtai atskirta, kur čia darbo valandos, o kur nedarbo,” – prisimena parlamentarė.

“Kai darbas yra malonumas – yra žmonių, kuriems tenka tokia laimė,” – šypsosi diskusijos dalyviai. 

Seimo narė sako, jog galbūt kai kurie pasiūlymai ir kelia nuostabą, tačiau svarbiausia surasti sutarimą tarp darbuotojo ir darbdavio. Pamokos išmoktos jau ir dabar dirbant nuotoliniu būdu, jei pirmieji posėdžiai užsitęsdavo valandomis, tabar jau išmokta reglamentuoti laiką. Anot jos, tokias iniciatyvas svarstyti reikia, tačiau ar kurti papildomus reguliavimus tikrai dar reikia pagalvoti.

Ekonomikos atsigavimui po pandemijos 864 milijonai eurų

Tuo metu priemonės ekonomikai jau patvirtinos Europos Parlamente – europarlamentarai antradienį pritarė techninės paramos priemonei, kuri padės ES valstybėms sustiprinti pajėgumus tam, kad atsigautų nuo pandemijos ir padidintų atsparumą krizėms. 2021–2027 m. laikotarpiu tam bus skirta 864 milijonai eurų. Kad galėtų pasinaudoti parama, valstybių institucijos iki spalio 31 d. turės pateikti prašymą Europos Komisijai. 

Reglamentui dėl techninės paramos priemonės antradienį pritarė 540 europarlamentarų, nepritarė 75, o susilaikė 77. Kad reglamentas įsigaliotų, jį dar turi formaliai patvirtinti ES Taryba.

“Tai yra esminis dalykas, pritarta toms sąlygoms, pritarta instrumentams, kurie bus naudojami ir tai teikia vilčių, kad šie metai jau bus ekonomikos asigavimo metai, nes tai yra pagrindinis tikslas – kad darbo vietos būtų išlaikytos, veikla užtikrinta,” – sako P.Auštrevičius.

Anot jo, ES laiku priminėja šiuos sprendimus, nors diskusija ir užtruko.

Seimo narė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė viliasi, kad gautos lėšos Lietuvoje bus panaudotos kaip įmanoma geriau:

“Dabar valstybių narių klausimas, kaip tą panaudoti ir sudėlioti, kad tos lėšos, kurios galimos į ilgalaikę perspektyvą su didžiausia grąža būtų panaudotos, ir tos, kurios reikalingos trumpam laikotarpyje teisingai nukreiptos. Dar šį pavasarį Vyriausybė turi parengti tą planą, susieti su mūsų prioritetais ir su tuo, kaip ES mato, griežtai to laikytis ir tikėtis, kad tas atsigavimas bus kaip įmanoma sklandesnis.”

EP siūlymuose pabrėžiamas dėmesys jautriausioms grupės, socialinių skirtumų mažinimas, bendrų ir atsakingų veiksmų būtinybė, primenamas Europos semestras, kuris reiškia bendrų vertybių ir kitų įsipareigojimų laikymąsi, akcentuojama, kad parama ugdytų ją panaudojančiųjų gebėjimus, socialinių partnerių vaidmuo ir panašūs dalykai. 

Ypatingas dėmesys skiriamas lyčių lygybei, nes anot tyrimų, moterys ypač nukentėjo dėl ekonominio COVID-19 pandemijos poveikio.

Ypatingai akcentuojamas ir proceso skaidrumas – Europos Komisija savo interneto svetainėje turėtų skelbti išsamų remiamų projektų sąrašą ir nurodyti kiekvienam projektui skiriamą sumą. Tas sąrašas turėtų būti nuolat atnaujinamas.

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Kitos naujienos

Brangūs mažieji ir jaunieji bičiuliai, sveikiname su Šv. Velykomis!!! Apkabinam ir džiaugiamės su...

Šiandien, kovo 29-ąją, Rotušės aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO 20-ųjų metinių minėjimas ir Didžios...

Velykos jau čia pat: pasidalinkite savo namų puošybos idėjomis! Velykos – tai ne tik pavasario at...

Alytaus m. savivaldybė informuoja apie eismo ribojimus dėl eisenos.