Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Apie Prezidento Gitano Nausėdos vizitą Europos Parlamente Strasbūre, kovo 13-16 dienomis čia vykusios plenarinės sesijos aktualijas, pokalbis su europarlamentaru, Europos liaudies partijos frakcijos nariu, Andriumi Kubiliumi.
Prezidento kalba Europos nesudrebino
Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre kovo 14 dieną Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė savo ateities Europos viziją.
„Kalba buvo normali, bet nelabai kuo nors išsiskirianti,“ – mano europarlamentaras Andrius Kubilius, – „Gal nelabai suprantama, į ką reikėtų atkreipti dėmesį kalbant tokia proga, nes, mano manymu, kartojimas trafaretinių frazių tiek apie Ukrainą ar Rusiją, ar saugumo iššūkius, nėra blogai, bet tada nereikia tikėtis, kad tokia kalba sukeltų labai ypatingą reakciją“.
Anot pašnekovo, tai buvo puiki proga paskelbti naujas idėjas, kurių kiti lyderiai galbūt nebūtų išdrįsę pasakyti: „Esu nusivylės, kad Prezidentas neišnaudojo šios progos pabrėžti artėjantį NATO summit’ą Lietuvoje ir nekalbėjo apie tai, kad mes dėsim visas pastangas, kad Ukrainos NATO narystė prasidėtų nuo Vilniaus summit’o, apie tai nebuvo kalbėta, o tai būtų nuskambėję šviežiai ir būtų atkreiptas dėmesys.“
Renovacijos direktyva
Karščiausios diskusijos šioje EP sesijoje kilo dėl pastatų efektuvumo direktyvos. Kai kuriose šalyse ji sulaukė didelių vidinių diskusijų, kurios kažkodėl nekilo Lietuvoje, stebisi europarlamentaras.
Tai svarbi direktyva, nes bandoma sprendimai, kurie lems, kad ir pastatai, kurie sukelia 40% emisijų, būtų sureguliuoti kaip kiti pramonės ar transporto šaltiniai, kurie teršia aplinką.
Direktyva buvo patvrtinta, nors ir nedidele persvara – 343 nariams balsavus už, 216 – prieš ir 78 susilaikius. EP nariai dabar pradės derybas su Taryba dėl galutinio šio teisės akto projekto teksto.
Šiuo metu pastatams tenka 40 proc. visos suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Geopolitiniai iššūkiai
Geopolitiniai iššūkiai buvo svarbi tema EP sesijoje. Priimta atskira rezoliucija dėl situacijos Sakartvele, dėl valdžios iniciatyvos priimti rusiško pavyzdžio užsienio agentų įstatymą, buvo svarstomos ir Kremliaus hibridinės atakos prieš Moldovą.
„Pastaruosius pora metų mūsų sesijos darbotvarkėje labai ryškiai atsispindi klausimai, susiję su mūsų regionu ir čia iškylančiais didžiuliais iššūkiais,“ – pasakoja Andrius Kubilius.
Šiuo metu didžiausią grėsmę Europos kontinentui kelia autoritarinė Rusija, tai įrašyta jau ir NATO dokumentuose, sako europarlamentaras.
„Norint, kad gyventume ramesniame regione ir aplinkoje, mums reikia, kad Rusija transfoirmuotųsi į normalią demokratinę valstybę, nes demokratijos tarpusavyje nekovoja,“ – neabejoja A.Kubilius.
Todėl buriamos įvairios koalicijos, grupės, ieškančios bendrų europinių sprendimų, kaip padėti Rusijos žmonėms transformuoti šalį.
„Daug kas priklausys nuo to, kiek Europai pavyks padėti Ukrainai tiek laimėti karą, tiek ir kurti Ukrainos sėkmę per jos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO, tie dalykai tarpusavyje susiję, ir čia Lietuva gali ir turi stengtis vaidinti svarbų vaidmenį,“ – viliasi pašnekovas.
Apie Vengrijos poziciją bei galima Kinijos lyderio vizitą Maskvoje, plačiau klausykite pokalbį su EP Europos liaudies partijos frakcijos nariu Andriumi Kubiliumi.
Laida rengiama bendradarbiaujant su Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente
