Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Rugsėjo 6–15 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau pradėjo skaičiuoti ketvirtą dešimtmetį. Kaip ir kasmet renginių organizatoriai sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą.
Radijo stoties FM99 studijoje viešėjo Kultūros paveldo departamento, Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Janušonienė, kuri pasidalijo savo mintimis apie kultūrą ir paveldą.
Margarita Janušonienė rugsėjo 14 dieną kviečia apsilankyti Veisiejuose, čia vyks nemažai renginių skirtų Europos pavaldo dienai.
Tuo tarpu alytiškiai rugsėjo 14 dieną kviečiami dalyvauti nemokamoje ekskursijoje-paskaitoje „Išlikę Pirmojo pasaulinio karo kariniai objektai Alytuje”.
Ekskursijos-paskaitos metu dalyviai autobusu bei pėsčiomis aplankys įvairius miesto tvirtovės objektus, tarp kurių – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono istoriniai pastatai (viename jų veikia paroda), Kaniūkų ir Baltosios Rožės tiltai, Geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva atšakos Varėna–Alytus statinių kompleksas, I ir IV fortai, buvusių Saratovo kareivinių vieta, išlikę Pontono kareivinių pastatai ir kiti.
Kas ir kodėl 1915 metais susprogdino visus Alytaus miesto tiltus? Kas ir kodėl vėliau visus juos atstatė? Kuris tiltas buvo pastatytas rekordiškai greitai, vos per 63 dienas? Kuriems miesto tiltams nebuvo lemta ilgai gyvuoti, o kurie tarnavo daugybę metų?
Daugybę įdomių istorinių faktų sužinos profesionalų vedamos ekskursijos-paskaitos „Išlikę Pirmojo pasaulinio karo kariniai objektai Alytuje” dalyviai.
Šiek tiek istorijos…
Alytuje XIX a. devintojo dešimtmečio pradžioje prasidėjo III klasės tvirtovės statyba – carinė Rusija stiprino vakarinę imperijos sieną (tvirtovės dar buvo pastatytos Kaune ir Gardine). Buvo tiesiami plentai, geležinkelis, statomi tiltai, fortai, kareivinės. Alytaus tvirtovės statyba paskatino miesto augimą.
1892 m. Rusija, tiesdama strateginius plentus, piečiau Alytaus per Nemuną pastatė Kaniūkų tiltą. Jo ilgis buvo 193,5 metro, aukštis 15 metrų. Atramos – sumūrytos ir apmuštos tašytais akmenimis. Jose įrengtos sprogdinimo šachtos.
Kaniūkų tilto santvarų konstrukcijos buvo pagamintos Sankt-Peterburge, Putilovo gamykloje ir atplukdytos Nemunu. Tilto taurams akmenis tašė iš Italijos atvykę meistrai. Tilto kraštiniai tarpatramiai buvo perdengti metalinėmis sijomis, vidiniai – metalinėmis santvaromis, važiuojamoji dalis buvo medinė, todėl greitai dėvėjosi – tekdavo dažnai remontuoti. Tiltas buvo dažomas sidabrine spalva.
1897 m. Alytus per Simną, Šeštokus ir Trakiškes geležinkeliu buvo sujungtas su Suvalkais, o 1899 metais buvo tiesiamas geležinkelis tarp Alytaus ir Varėnos, iš kurios buvo galima pasiekti Vilnių, o iš jo ir Gardiną. Geležinkelio ruožas galėjo pradėti veikti tik pastačius naują tiltą.
Geležinkelio tiltas, sujungęs du Nemuno krantus, buvo pastatytas 1899 metais. Tai buvo vienas pirmųjų geležinkelio tiltų Rusijos imperijoje ir rusų inžinieriai labai juo didžiavosi. Tilto statyba kainavo 700 tūkst. rublių.
Dvi atskirtas Alytaus miesto dalis sujungė 1909 metais pastatytas medinis tiltas.
Ekskursijos-paskaitos pradžia – 9.30 val. Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione (Ulonų g. 14, Alytus). Dalyvių skaičius yra ribotas. Registracija telefonu +370 607 81825.
