Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast
Lietuvoje šiuo metu yra apie 7 tūkstančiai kuriančių menininkų, tik kas penktas išgyvena iš savo profesijos. Didžioji jų dalis koncentruojasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – bendrai šiuose trijuose miestuose kuria apie 70 proc. Lietuvos menininkų, parodė Lietuvos kultūros tarybos tyrimas. Didžiausios yra dailininkų, architektų ir muzikantų bendruomenės. Tyrime įvertinta, jog, 2019-ųjų duomenimis, vidutinis menininko atlyginimas buvo apie 770 eurų – apie 50-čia eurų mažiau nei vidutinis darbo užmokestis. Tačiau jų atlyginimai maždaug 100 eurų didesni nei bendrai kultūros srities darbuotojų. Tyrime vertinti duomenys iki karantinų – 2020 m. pradžios, tad šiuo metu situacija būtų gerokai liūdnesnė.
Kultūros sfera turi būti atverta
Netyla diskusijos apie tai, kad kultūros sfera turėtų būti atverta, ir tai nors šiokia tokia atgaiva karantino nukamuotiems žmonėms. Juolab ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad muziejai, parodos tikrai gali veikti net ir griežčiausių suvaržymų metu, tai vietos, kurias įmanoma puikiai kontroliuoti ir jose žmonių srautai tikrai ne tokie, kaip prekybos centruose. Pavyzdžiu galėtų būti Belgija, kurioje muziejai nebuvo uždaryti, jie veikia saugiai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pareiškė, kad vėluojama atverti kultūros sfera. Jau ilgą laikotarpį nevyksta jokie kultūriniai renginiai: koncertai, spektakliai, parodos. Apie kultūrą ir menininkų gyvenimą pandeminiu laikotarpiu FM99 kalbėjosi su Alytaus apskrities Regioninės kultūros tarybos pirmininke dr.Margarita Janušoniene ir nariu Tomu Sutkaičiu.
LKT finansavimas auga, projektų daugėja
Lietuvos kultūros taryba (LKT) padeda menininkams, finansuoja jų projektus, renginius. M.Janušonienės teigimu, paraiškų finansavimui skaičius auga, šių metų pirmojo kvietimo metu Alytaus regioninė taryba gavo 94 paraiškas dėl finansavimo, viso finansavimo pagal paraiškas poreikis buvo 690 tūkst. eurų, o Alytaus apskrities Regioninės kultūros tarybos metinė kvota yra 280 tūkst. eurų. Nors suma nepakankama, kad patenkinti visus finansavimo prašymus, metinė kvota kasmet auga. 70 šios kvotos procentų skiria Lietuvos kultūros taryba, o 30 procentų turėtų skirti miesto savivaldybė. Tačiau Alytuje per pastaruosius metus kultūros finansavimas sumažėjo 4 kartus.
Šiauliuose tie projektai, kurie gauna Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, automatiškai kofinansuojami iš atskiros eilutės biudžete, nes laikoma, kad tai ir tam tikras projekto kokybės ženklas, deja, Alytuje taip nevyksta.
O poreikis ir paraiškų kiekis nuolat auga, anksčiau būdavo metų, kai iš Alytaus rajono nebuvo pateiktas nei vienas projektas, bet, pasak M.Janušonienės, dabar situacija geresnė.
„Pasitaisė ta savivaldybė, dabar paraiškas teikia visi rajonai, tradiciškai daugiausiai teikia Varėnos rajonas. (…) paraiškų finansavimas procentais nedaug ką ir tepasako, geriau viską atspindi gautų lėšų kiekis – šitoje vietoje pirmas yra Alytaus miestas“, – pasakojo M.Janušonienė.
„Yra augantys projektai Varėnos rajone, tokie kaip „Čiulba ulba sakalas“, kokybė priklauso nuo pačių kūrėjų, nes Varėnos rajone yra daug stiprių asmenybių iš Vilniaus, kurios įsilieja į veiklą.“, – kalbėjo T.Sutkaitis.
Antrajam kvietimui paskirta 84 tūkst. eurų (Alytui – 71 tūkst. eurų), jis prasidėjo kovo 31-ąją ir paraiškas bus galima teikti iki balandžio mėnesio pabaigos.
Kultūros įstaigos, tokios kaip muziejai, bibliotekos, kuriems garantuotas ir kofinansavimas, parašo kokybiškus projektus, tačiau pasigandama kūrybiškumo, jie daugiau „mainstreaminiai”, sako M.Janušonienė. Tikimasi, kad finansavimu naudosis daugiau ir nevyriausybinis sektorius, tačiau jie turi problemų su kofinansavimus, kuris privalomas, bei paraiškų kokybe.
Ne visi pajėgus gerai aprašyti gerą idėją
Pasak M.Janušonienės, nemažai projektų nepasirenkami dėl to, kad juos teikia ne juridinis asmuo, dažnai menininkai, kurie neturi patirties, projektus parašo ne pagal kriterijus. Dėl šių priežasčių kai kurie prašymai būna atmetami, nors idėja yra stipri. Vienas iš būdų tai išspręsti – menininkų jungimasis į bendruomenes, darbas kartu, tačiau tarybos pirmininkė teigė, kad tame gali irgi būti trūkumų.
‚‚Kultūros per prievartą būti negali, tai jeigu žmonės buriasi dėl to, kad jiems idėjiškai to reikia ir jie bendraudami stimuliuoja vienas kitą, tai viskas yra tvarkoje. Bet jeigu tu turi turėti reikalų dėl to, kad gautum arba negautum pinigų, na tai tokie sambūriai nieko verti.”, – pasakojo M.Janušonienė.
Visgi didesnių kokybiškų renginių ir idėjų pasigendama.
Tomo Sutkaičio teigimu, projektų kokybė nėra nei pagerėjusi, nei pablogėjusi, bet yra projektų, kurie kiekvienais metais auga. Tikėtina, kad projektų kiekis regionuose ir toliau augs, nes didėja sodybų ir įvairių bendruomenių regionuose skaičius.
„Aš esu nusivylusi, kaip žmonės supranta tą tarpsritinį bendradarbiavimą. Jeigu dvi įstaigos susitaria, kad viena nueis pas kitą, tai tikrai ne tokį bendradarbiavimą mes turėjome omenyje,” – sako M.Janušonienė ir priduria, kad „paraidiškumas” ir paraiškos „dėl varnelės” varo į neviltį.
Yra ir projektinių paraiškų teikimo niuansų, kai kartais vienas geras didelis renginys suskaidomas į mažus projektėlius ir išmėtoma idėja. Yra ir vadinamų infrastruktūrinių projektų, kaip rodyklių pastatymas ar panašiai, kas visiškai ne šio fondo tikslas.
Fonde dar yra 84 tūkstančiai eurų, kvietimas paskelbtas ir galima teikti paraiškas.
Daugiau apie kultūros veiksmą ir finansavimą Alytaus regione klausykite pokalbyje su M.Janušoniene ir T.Sutkaičiu.
- Andrius Kubilius: „siekiame, kad Vakarai nugalėtų savo baimes ir nuosekliai padėtų Ukrainai”
- FM99 mažieji svečiai – Sakalėlio pradinės mokyklos antrokai!
- Alytaus tėvai ir toliau kovoja už teisę vaikams likti darželiuose
- Alytuje išgertuvių metu vyras, įtariama, išžagino moterį
- Ketvirtadienį, Alytuje neblaivus vyras galimai smurtavo prieš nepilnametį
