Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Šiandien radijo stoties „FM99“ studijoje lankėsi Finansų ministrė Rasa Budbergytė. Ji atvyko į miestą susipažinti su tuo, kaip mieste investuojami Europos Sąjungos fondų pinigai, taip pat išgirsti vietos savivaldos ir verslininkų lūkesčius, susijusius su valstybės finansų valdymu. Be kita ko, Alytaus sporto rūmuose ji susitiko su Alytaus miesto vadovais, savivaldybės specialistais, lankėsi ant Alytaus pėsčiųjų ir dviratininkų tilto bei miesto stadione.
Pasak Finansų ministrės „šiuo metu labai svarbu galvoti, kur turi būti panaudojamos Europos Sąjungos lėšos nuo 2014 iki 2020 metų. Yra rizika, kad Lietuvos situacija ženkliai suprastės, kalbant apie ES lėšų įsisavinimą. Mes jau šiandien daug dirbame žiūrėdami, kaip planuojamas Europos Sąjungos lėšų panaudojimas iki 2020 metų. Visi asignavimų valdytojai raginami gerai apgalvoti ir atsižvelgti į tai, ar investuojama tinkama linkme, lėšos ne tik panaudojamos, bet tinkamai įsisavinamos”.
Alytuje panaudojant Europos Sąjungos lėšas 2008 m. rekonstruotas Alytaus sporto ir rekreacijos centras, kuriame įrengtas plaukimo baseinas, turintis aštuonis 50 m ilgio plaukimo takelius ir yra vienas geriausių visoje Lietuvoje. Taip pat pastatyta trijų aukštų universali sporto salė, sutvarkytas stadionas ir jo aplinkinė teritorija.
Tuo metu žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, per metus skurstančiųjų padaugėjo. Statistikos departamentas pranešė, kad skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 procentinio punkto. Iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba pernai buvo 259 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Statistikos departamentas pažymi, kad nuo skurdo negelbsti nei minimali alga, nei senatvės pensija. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, pajamos buvo 12 eurų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Vidutinė senatvės pensija tuo tarpu pernai buvo 240,3 eurų ir sudarė 92,8 proc. skurdo rizikos ribos. Pasak Statistikos departamento, tai reiškia, kad vieni gyvenantys pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos. Skurde gyvenančių pensininkų per metus padaugėjo – 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis pernai sudarė 25 proc. ir, palyginti su 2014 metais, išaugo 4,9 proc. punkto. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose vienas suaugęs asmuo išlaiko vaikus – 47,6 proc., ir vieni gyvenantys asmenys – 39,5 procento.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis pernai iš viso siekė 23,3 proc. ir, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,3 proc. punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 3,1 proc. punkto ir sudarė 21,3 procento. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,9 proc., tarp bedarbių – 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 27,6 procento. Kaime skurstančiųjų daugiau nei mieste – jei mieste žemiau skurdo ribos esančiomis pajamomis disponavo 30,6 proc. gyventojų, mieste tokių buvo 18,1 procento.
Skurde gyvenančiųjų skaičius visose trijose Baltijos šalyse yra panašus – palyginti su Lietuvos 22,2 proc. skurdo rizikos riba, Latvijoje ji buvo 22,5 proc. ir Estijoje 21,6 procento. Bet pajamų lygis, pagal kurį nustatoma skurdo riba, smarkiai skiriasi: Estijoje žemiau skurdo ribos gyvenančiu žmogumi laikomas 394 eurus per mėnesį gaunantis žmogus, Latvijoje – 291 eurą, kai Lietuvoje – 259 eurus.
