Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo stoties „FM99“ programoje „Dienos tema“ – apie komunalinių atliekų tvarkymą Lietuvoje ir Alytuje. Laidoje dalyvavo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, Alytaus miesto savivaldybės vicemeras Tautvydas Tamulevičius ir Ekonomikos biudžeto ir investicijų komiteto pirmininkas Aurelijus Jaruševičius. Klausykite pokalbio.
Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įvedamas naujas mokestis – bus apmokestinamos į sąvartyną atvežtos komunalinės atliekos. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitime numatyta, kad už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis teks mokėti daugiau kaip 27 eurų mokestį už vieną toną atliekų.
Radijo stotis „FM99“ kviečia pasižvalgyti, kaip tvarkomos komunalinės atliekos šalyje ir mūsų regione. Plačiau „FM99“ parengtame infografike:
Dėl šio naujo, vadinamojo „sąvartyno“ mokesčio, vienos tonos atliekų tvarkymo kaina išaugs beveik 15 eurų ir Alytaus mieste susidarančioms atliekoms sutvarkyti iš viso reikės beveik 1, 8 mln. eurų. Tai – puse milijono eurų daugiau nei šiuo metu surenkama vietinės rinkliavos. Pakeitus įstatymą ir didėjant atliekų tvarkymo kaštams, neišvengiamai reikia didinti vietinę rinkliavą, kuri Alytuje nekito nuo pat jos įvedimo pradžios, 2008 metų.
Didinti rinkliavą Alytuje būtina ne tik dėl atsiradusio naujojo sąvartyno mokesčio, bet ir dėl proporcingai didėjančio mieste surenkamų komunalinių atliekų kiekio bendroje regiono sistemoje. Alytaus miesto savivaldybei tenka 34 procentai viso regione sutvarkomų komunalinių atliekų kiekio, bet surenkama tik 28 proc. regiono rinkliavos lėšų. Tokia situacija susidarė dėl to, kad įdiegus antrinių žaliavų surinkimo, komunalinių atliekų rūšiavimo kontrolės sistemas, nuo 2013 metų nerūšiuotų komunalinių atliekų kiekis regione pradėjo smarkiai mažėti. Bet mažėjimas labiausiai pastebimas kaimiškose savivaldybėse, kurių gyventojai aprūpinti individualiais rūšiavimo konteineriais.
Daugiabučių namų gyventojai rūšiuoja prasčiau, todėl didžiausią daugiabučių namų skaičių turinčioje Alytaus miesto savivaldybėje susidaro proporcingai didžiausias neišrūšiuotų komunalinių atliekų kiekis regione. Už rūšiuotas atliekas gyventojams mokėti nereikia. Dėl per mažo mokesčio Alytaus miesto gyventojams kasmet susidaro Alytaus miesto skola ARATC, kurią dengia savivaldybė. šiais metais taip pat turime sumokėti trūkstamą sumą už atliekų tvarkymą, kurios nepadengia gyventojų įmokos – 341 tūkstantį eurų. Tai suma, už kurią galėtume metus išlaikyti dvi mokyklas arba įrengti trisdešimt vaikų žaidimo aikštelių mieste.
Norint išvengti kasmetinio įsiskolinimo ir skolos dengimo iš miesto biudžeto, Alytaus miesto tarybai bus siūloma keisti įmokų dydžius. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipės į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, prašydamas nuo kitų metų indeksuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį. Norint pilnai padengti lėšų trūkumą, rinkliavą kitąmet reikėtų indeksuoti 40, 6 proc. Vidutiniškai tiek didėtų rinkliavos įkainiai visų paskirčių pastatams.
Alytuje šiuo metu vietinė rinkliava Alytaus regione yra mažiausia Lietuvoje. Alytaus miesto savivaldybėje daugiausiai surenkama nerūšiuotų atliekų – daugiau kaip trečdalis viso regiono šiukšlių. Čia daugiausiai gyventojų, taip pat ir daugiabučių namų, kuriuose rūšiavimas daug prastesnis nei privačių namų gyventojų. Vežant šiukšles į sąvartyną mokama už atvežtų šiukšlių kiekį, todėl Alytaus miesto dalis viso regiono kiekyje yra didžiausia. Manoma, kad neteisinga skaičiuoti pagal gyvenamą plotą. Tačiau tai vienintelis būdas, nes nėra galimybių suskaičiuoti, kiek tiksliai šiukšlių išmetė kurio buto gyventojas. Investicija į tokią sistema būtų labai brangi, kol kas nėra įdiegta ir greitai neįgyvendinama. Taip pat nėra griežtos gyvenamosios vietos registracijos, kad būtų galima skaičiuoti pagal gyvenamąją vietą.
Kitą savaitę Alytaus miesto savivaldybėje bus organizuojama diskusija su gyventojais, kurios metu bus galima plačiau išsiaiškinti planuojamus pasikeitimus.
