Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Vakar vykusioje diskusijoje apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą europarlamentarai ragino Europos Sąjungą griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus. Jie taip pat pasmerkė referendumą dėl Krymo nepriklausomybės, kuris prieštarauja tarptautinei teisei, ir ragino ES padėti Ukrainai ieškant taikaus krizės sprendimo. Kandidatas į Ukrainos prezidentus, buvęs Ukrainos premjeras ir ekonomikos ministras Petro Porošenko FM99 sakė, jog galutinio ES atsako į Rusijos agresiją dar nėra, tai tik pradžia:
Graikijos užsienio reikalų viceministras Dimitris Kourkoulas pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia rasti taikų krizės sprendimo būdą, laikantis tarptautinės teisės normų. „ES pasirengusi padėti Ukrainos žmonėms ekonomikos, finansų ir techniniu lygiu“, – kalbėjo jis.
Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso pavadino padėtį Ukrainoje „išbandymu Sąjungai“, kuris turės „geopolitinių pasekmių mūsų šalims“. „Ukraina neturi tapti siena tarp kaimynų, kurie nesikalba“, – pridūrė jis.
José Ignacio Salafranca (Europos liaudies partija, Ispanija): „Turime aiškiai pasisakyti prieš referendumą Kryme. Jis yra neligitimus ir neteisėtas.“ Jam pritarė ir Hannes Swoboda (Socialistai ir demokratai, Austrija): „Šis referendumas neligitimus. Referendumai, kuriuos esame stebėję anksčiau, rėmėsi teise, juose dalyvavo tarptautiniai stebėtojai ir nebuvo jokio karinio spaudimo parlamentams.“ Liberalų ir demokratų vardu kalbėjęs Hans van Baalen (Nyderlandai) ragino ES „įvesti sankcijas, kurios būtų žalingos Rusijai“. Žaliųjų lyderė Rebecca Harms (Vokietija) teigė, kad ES nėra bejėgė prieš Rusiją, nes 45 proc. jos prekybos yra su ES. „Jei Rusija nori save izoliuoti, tuomet taip ir bus“, – teigė ji.
Europos konservatoriams ir reformistams atstovaujantis Ryszard Antoni Legutko (Lenkija) pažymėjo nesitikintis labai daug iš ES. „Ji neturi nei instrumentų, nei valios, nei bendros užsienio politikos”, – kalbėjo jis. Vieningiesiems kairiesiems priklausantis Nikola Vuljanić (Kroatija): „ES kalba apie griežtas sankcijas, tačiau pasirengusi įvesti tik minkštas.“ Jacek Olgierd Kurski („Laisvės ir demokratijos“ frakcija, Lenkija): „Putinas stengiasi atkurti [buvusią] imperiją. Iš pradžių buvo Gruzija, dabar Ukrainos eilė.“ Neprisijungusiųjų vardu kalbėjęs Andreas Mölzer (Austrija): „Turime dirbti su visais, nes bent kažkas rezultatas yra geriau nei pilietinis karas“
