Gilinant Nemuną prie Alytaus galimai padaryta žala aplinkai

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį aptars galimus pažeidimus vykdant Nemuno gilinimo darbus Alytuje. Komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad toks poreikis kilo po aplinkosaugininkų pastabų apie galimus pažeidimus bei neigiamą poveikį upei ir jos ekosistemoms.

„Itin intensyvūs Nemuno valymo darbai neseniai buvo vykdyti Alytaus apylinkėse. Aplinkosaugininkai pastebėjo, kad nukastos rėvos, pažeista upės savigrinda ir supilti žvirgždo bei akmenų kalnai viduryje Nemuno. Tokių darbų žala pačiai upei ir jos ekosistemoms gali būti didžiulė. Dėl šių darbų kyla daugybė klausimų: ar tokie „valymo“ darbai, kokius atliko Vidaus vandens kelių direkcija, išvis buvo galimi, ar jiems neturėjo būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir ar nepadaryta žala aplinkai, o jei padaryta – kokios nuobaudos taikytos“, – rašoma L. Jonausko pranešime žiniasklaidai.

Pasak jo, Aplinkos apsaugos departamentas yra surinkęs duomenis, kiek kartų Vidaus vandens kelių direkcija buvo bausta už neteisėtą grunto tvarkymą, saugotinų želdinių šalinimą ir kitus pažeidimus bei pritaikytas poveikio priemones.

Kaip teigiama L.Jonausko pranešime žiniasklaidai, posėdžio metu bus tariamasi, kaip išvengti situacijų, kuomet valstybė į žuvų išteklių atkūrimą investuoja milijonus eurų, tuo pačiu metu daroma žala gamtai.

Komiteto posėdyje dalyvaus Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Susisiekimo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai.

Šiuo metu Vidaus vandens kelių direkcija baigia 25 mln. eurų vertės Nemuno gilinimo projektą, kuriuo atliekami upės gilinimo darbai jos pritaikymui keleiviniam ir krovininiam transportui.

Visuomenės nepasitenkinimo neseniai susilaukė ir Vidaus vandens kelių direkcijos planai pritaikyti laivybai Nerį. Aplinkosaugininkai baiminasi dėl upės ekosistemų sunaikinimo. Skaičiuojama, kad norint pasiekti laivybai tinkamą gylį ir pradėti upę naudoti kaip vidaus vandenų kelią, sujungiantį Kauną ir Vilnių, reikėtų perkasti 118 upės ruožų, kurių ilgis sudarytų apie 40 km. Perkasti reikėtų 107 ha upės dugno.