Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo stoties „FM99“ eteryje – nauja laida „Gyvas miestas“. Kiekvieną trečiadienį kalbame apie tai, kas vyksta miestuose, gyvenvietėse, mūsų gyvenamosiose erdvėse. Čia ir architektūros aktualijos iš Lietuvos bei pasaulio.
„Gyvas miestas“ „FM99“ eteryje trečiadieniais po 14 valandos.
„Gyvame mieste“ diskutavome apie vieną prieštaringiausiai vertinamų miestų gatvių reiškinių – grafičius ant pastatų sienų. Dauguma praeivių gatvėje teigė, jog gražūs piešiniai ar prasmingi užrašai miestą tik puošia, o jiems nesuprantamus piešinius miestų gyventojai laiko vandalizmu. Žinoma, ir patys dailiausi piešiniai ant sienų gali egzistuoti tik su pastato savininkų sutikimu.
Vilniaus Universiteto Sociologijos katedros doktorantė Veronika Urbonaitė teigia, jog privalome atskirti grafičius nuo gatvės meno. Pastarasis nuo vandalizmo išsiskiria tuo, kad yra suprantamas kiekvienam praeiviui bei estetiškai patrauklus, nerėžiantis akies, priešingai nei neįskaitomai užrašyti autorių pseudonimai. Pasak specialistės, gatvės meną terlione galėtų pavadinti tik patys konservatyviausi žmonės. „Grafičiai – neišvengiama miesto kultūros dalis“ – radijui „FM99ׅ“ teigė V. Urbonaitė. Priderinti prie erdvės, jie netgi gali suteikti įdomumo, tačiau persistengus gali sukelti ir neigiamas emocijas. Būtent dėl aukšto lygio gatvės meno rengiami įvairūs festivaliai, kurių metu profesionalams, dažnai iš užsienio, skiriamos tam tikros miesto erdvės, kurias šie gali išdailinti. Taip ir Lietuvos gatvės menininkai skatinami tobulėti, seną kaip pasaulis norą pasireikšti išliejant žmonėms priimtinu pavidalu.
Urbanistas Tomas Butkus teigia, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikia kurti dialogą tarp norinčių bausti ir norinčių kurti. Kaip ir kiti pašnekovai, T. Butkus atskiria gatvės meną nuo vandalizmo. Pastaruoju metu neigiamai vertinamų piešinių gatvėje padaugėjo netgi 80%. Didžiausia bėda tame, jog grafitistų nedomina apleisti, atokiai stovintys pastatai – kiekvienas nori būti matomas ir pripažintas. Maištininkų negąsdina nei grasinimai, nei baudos. Miestų savivaldybės turi suprasti, jog uždažydamos sienas ar pagaudamos vieną kitą išsišokėlį nieko nelaimės, nes gatvės menas vis plečiasi – sienų neišgelbės jokie draudimai, tegalima mėginti didinti tokių „nusikaltėlių“ savimonę. Anot urbanisto, piešiniai ant sienų nėra vien socialinio protesto forma, tai ir gerbūvio, susiklausymo, įvairovės paieškos.
Gatvės menininkas Vytenis Jakas atskleidė, jog kompromisas sudarant sąlygas piešti legaliai pagal susitarimą ne visai atitinka laisvųjų menininkų poreikius. „Tai yra spontaniškas, nevaldomas reiškinys, ir aš manau, kad dar ilgai taip bus“ – teigė pašnekovas. Šis Kauno menininkas išbandė ir kitą kūrybos formą – piešimą ant stiklo, skirtą uždengti neveikiančių vitrinų langus, taip pagražinant ilgam apleistus pastatus, tačiau ši forma mūsų šalyje neprigijo – pastatų savininkai nesiryžta priimti naujovių.
Grafičiai – menas ar vandalizmas? Be abejo, vienos teisingos nuomonės nėra ir negali būti, tad tiems, kuriems ši meno forma nepriimtina, teks susitaikyti su miestą puošiančiais ar niokojančiais piešiniais. Džiugu, kad bent dalis gyventojų geba priimti juos supančią aplinką teigiamai ir įžvelgti grožį mūsų nenuobodžiose gatvėse.
Klausykite laidos. Laida „FM99“ eteryje transliuojama trečiadienį po 14 valandos, kartojama ketvirtadienį vakare bei savaitgalį.
Išsakykite savo pastebėjimus ir nuomonę: [email protected]
Aplankykite „Gyvas miestas“ Facebook
www.gyvasmiestas.lt
