Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo stoties „FM99“ eteryje laida „Gyvas miestas“. Kiekvieną trečiadienį kalbame apie tai, kas vyksta tarp mūsų. Čia architektūros, urbanistikos ir ekonomikos aktualijos iš Lietuvos bei pasaulio. „Gyvas miestas“ „FM99“ eteryje trečiadieniais po 14 valandos, laida kartojama ketvirtadienį po 20 val. bei sekmadienį po 16 val.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos. Ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimą vis labiau ribos nepalankios demografinės tendencijos.
„Jau kurį laiką stebime nerimą keliančias emigracijos tendencijas. Ekonomika auga, tačiau tai nesustabdo gyventojų: per metus svetur dirbti išvyko 22 tūkstančiai šalies piliečių, t. y. tiek, kiek gyvena Ukmergėje. Deja, kol kas nematome priežasčių, kad ši tendencija galėtų pasikeisti ir kitais metais”, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ne mažiau svarbus neigiamas veiksnys darbo rinkai – ir kitos demografinės tendencijos. Kadangi anksčiau mažėjo gimstamumas, dabar kasmet į darbo rinką įsilieja vis mažiau jaunų žmonių, o tai irgi aštrina darbuotojų trūkumo problemą.
Darbdaviams kovojant dėl Lietuvoje likusių darbuotojų, atlyginimai šalyje keliami bene sparčiausiai Europoje. Prie to prisideda ir nuolat didinamas minimalusis darbo užmokestis. Ši teigiama tendencija turėtų vyrauti ir kitąmet – prognozuojamas 5,7 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimas. Tačiau svarbu, kad kylant atlyginimams ne ką mažiau sparčiai augtų darbo našumas. Dabar atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo augimo – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Jei tokios tendencijos vyrautų toliau, verslas prarastų iki šiol tarptautinėje rinkoje turėtus pranašumus.
Šiemet užsienyje prekes parduodančių Lietuvos įmonių rodikliai pagerėjo, ir bendras eksporto augimas siekia 3 proc. „Labiausiai tai lėmė nebemažėjantis reeksportas ir tebevykstantis ankstesnių metų gero derliaus eksportas. Tačiau 2017 m. šio teigiamo poveikio nebeliks, taigi eksportą labiau lems padėtis užsienio prekybos partnerėse ir mūsų eksportuotojų konkurencingumas”, – teigė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
2017 m. turėtų būti aktyvesnis paramos lėšų iš Europos Sąjungos fondų panaudojimas, tad vėl turėtų didėti investicijos, kurios šiemet mažėjo. Atsigausiančių investicijų poveikį labiausiai pajausti turėtų statybų sektorius. Tiek augančios investicijos ir verslo plėtra, tiek darbo užmokesčio kilimas turėtų lemti ir didesnį nei šiemet vartojimą. Vis dėlto pastebima, kad vartojimą nemažai didina ir importuojamos prekės, kurios sukuria mažai pridėtinės vertės šalies ekonomikai.
Kitąmet numatoma didesnė nei šiemet infliacija – 1,9 proc. Kainų augimą labiausiai gali lemti prognozuojamas naftos kainų atsigavimas ir maisto žaliavų brangimas.
