Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Alytaus miesto švietimo paslaugų indeksas priešpaskutinis Lietuvoje, Alytus – uodegoje pagal gyvenimo kokybės gerėjimą ir pilietiškumą. Pagal materialines gyvenimo sąlygas paskutiniai Lietuvoje – Lazdijai. Paskelbtas 2021 metų savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), kaip jame atrodo Pietų Lietuva?
Aukščiau šalies vidurkio dvi savivaldybės
2021 m. pirmoje vietoje pagal gyvenimo kokybės indeksą buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,02 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,57.
Iš Alytaus apskrities savivaldybių aukščiau šalies vidurkio tik Druskininkai (0,62) ir Alytaus rajonas (0,58). Jie lenkia ir Alytaus miestą, kuriame gyvenimo kokybės indeksas žemiau Lietuvos vidurkio – 0,54. Dar žemiau lentelėje Varėna (0,48) ir Lazdijai (0,46).
Lazdijai – žemiausią gyvenimo kokybės indeksą turinčių savivaldybių penketuke – penkti nuo galo. Žemiausias GKI rodiklis 2021 m. buvo nustatytas Zarasų r. (0,44) savivaldybėje. Toliau seka Skuodo r. (0,45), Kelmės r. (0,45), Vilkaviškio r. 0,46) ir Lazdijų r. (0,46) savivaldybės.
Lazdijuose taip pat didžiausias registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis tarp turinčių žemiausią GKI savivaldybių. 2021 m. šis rodiklis Lazdijų r. Buvo 22,1, mažiausias – Skuodo r. (10,9) savivaldybėse.
Alytus – antras nuo galo, Birštonas tarp penkių geriausių.
Alytus – antras nuo galo pagal gyvenimo kokybės pagerėjimą, Birštonas tarp penkių geriausių.
Per devynerius metus nuo 2013-2021 m. labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškose Kalvarijos (94 proc.), Ignalinos r. (93 proc.) ir Pakruojo r. (88 proc.) savivaldybėse, taip pat Kauno r. (85 proc.) ir Birštono (80 proc.) savivaldybėse. Mažiausias pokytis fiksuojamas Visagino (8 proc.), Alytaus m. (37 proc.), Elektrėnų (38 proc.), Kazlų Rūdos (40 proc.) ir Panevėžio m. (40 proc.) savivaldybėse.
Materialinės sąlygos geriausios Alytaus rajone
Pagal materialines gyvenimo sąlygas Alytaus apskrityje pirmauja Alytaus rajonas – 0,9426, toliau Druskininkai 0,899, viduryje Alytaus miestas su 0,8748 rodikliu, Varėna – 0,7862 ir paskutiniai Lazdijai, kur materialinių gyvenimo sąlygų indeksas sudaro 0,6986.
Tarp visų Lietuvos savivaldybių pagal materialinių gyvenimo sąlygų indeksą iš Alytaus apskrities savivaldybių aukščiausiai Alytaus rajonas, 16-oje vietoje, Druskininkai 25-i, Alytaus miestas 32-oje vietoje, Varėna – 50-oje, o Lazdijai paskutiniai – 60-oje vietoje iš 60 savivaldybių.
Pagal materialinių gyvenimo sąlygų augimą 2013-2021 m. vienas sparčiausių – kaimyniniai Prienai, ketvirti, čia augimas 216 proc.
Sveikatoje pirmauja Druskininkai
Sveikatos paslaugų srityje Alytaus apskrityje pirmauja Druskininkai, kur šis indeksas siekia 0,6819, toliau seka Alytaus miestas su indekso reikšme 0,553. Varėnos rajone sveikatos paslaugos įvertintos 0,5145. Lazdijuose sveikatos indeksas – 0,4169 ir paskutinis Alytaus rajonas su 0,3939.
Vertinant Lietuvoje sveikatos paslaugų srityje GKI mažiausiai augo Alytuje. Labiausiai padidėjo Skuodo r. (98 proc.), Ignalinos r. (93 proc.), Kaišiadorių r. (93 proc.), Trakų r. (91 proc.), Kupiškio (74 proc.), mažiausiai – Alytaus m. (1,5 proc.), Elektrėnų (12 proc.), Lazdijų r. (13 proc.), Vilkaviškio r. (15 proc.), Pagėgių (20 proc.) savivaldybėse.
Švietimo paslaugos Alytaus mieste – antros blogiausios Lietuvoje
Švietimo paslaugos geriausiai įvertintos Alytaus rajone – 0,5586 balo, Varėnoje – 0,5147, Lazdijuose – 0,4750, Druskininkuose – 0,3819, paskutinis Alytaus miestas su 0,03439 indekso reikšme.
Pagal švietimo paslaugų indeksą Alytaus miesto savivaldybė antra nuo galo Lietuvoje – 59-oje vietoje. Alytaus rajono savivaldybė 10-a Lietuvoje, Varėnos – 18-a, Lazdijų – 29-a, Druskininkai 55-i.
Vertinant viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą Druskininkų savivaldybė ne tik lyderiai Alytaus apskrityje, bet ir pirmaujančiųjų trejetuke Lietuvoje – indeksas 0,7313. Toliau tarp apskrities savivaldybių rikiuojasi Lazdijai – 0,6304, Alytaus raj. 0,6041, Alytaus miestas 0,4928, ir Varėnos raj 0,4771.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo indekse pirmi Druskininkai – 0,3547, toliau seka Alytaus miesto savivaldybė su 0,3492, Alytaus raj. 0,2223, Varėnos indeksas 0,1066, paskutiniai – Lazdijai (0,0611).
Vertinant visoje Lietuvoje viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas labiausiai pagerėjo Pagėgių (120 proc.), Mažeikių r. (106 proc.), Pakruojo r. (105 proc.), Kalvarijos (75 proc.) ir Šiaulių r. (72 proc.) savivaldybėse; neigiamas pokytis fiksuotas– Rokiškio r. (-22 proc.), Plungės r. (-20 proc.), Skuodo r. (-19 proc.), Varėnos r. (-19 proc.) ir Kėdainių r. (-17 proc.) savivaldybėse.
Demografijos ir pilietinio aktyvumo rodiklis prasčiausias Alytaus mieste – 0,3123 (jis ir penktas nuo galos Lietuvoje), geriausias – Alytaus raj. Ir sudaro 0,4155. Toliau Druskininkai – 0,4199, Lazdijai – 0,3848 ir Varėna 0,3517.
Lietuvoje didžiausias šio indekso augimas fiksuotas Neringos (31 proc.), Kauno r. (20 proc.), Klaipėdos r. (19 proc.), Birštono (7 proc.) ir Radviliškio r. (7 proc.) savivaldybėse; neigiamas pokytis – Panevėžio m. (-38 proc.), Visagino (-35 proc.), Kelmės r. (-35 proc.), Pagėgių (-34 proc.) ir Alytaus m. (-31 proc.) savivaldybėse.
Pokyčiai
Stebint augimą, Alytaus mieste materialinių salygų gerėjimas per pastaruosius du metus buvo lėčiausiais nuo stebėjimo pradžios 2013 metai.
2013 – 2015 metais augo 28 proc., 2015 – 2019 m. augimas siekė 34 proc., tai 2019-2021 materialinės salygos gerėjo vos 9 proc..
Švietimo paslaugos Alytaus mieste labiausiai prastėjo per pastaruosius tris metus – nuo 0,5470 rodiklio iki 0,3439 (-36 proc.), 2013-aisiais buvo 0,5364, 2015 – 0,6058.
Kitose Alytaus apskrities savivaldybėse švietimo paslaugų pokytis pastaraisiais metais buvo arba į gerąja pusę arba mažėjo ne taip ryškiai. Alytaus rajone švietimo paslaugų vertinimas stipriai augo – indekso rodiklis didėjo nuo 0,3268 2019-aisiais iki 0,5586 2021-aisiais.
Druskininkuose per tą patį laikotarpį švietimo paslaugų indeksas krito 11 proc., Lazdijuose tiek pat augo – 11 proc.. Varėnos rajone taip pat augo 24 proc..
Lietuvoje švietimo paslaugų srityje didžiausias pokytis per metus pasiektas kurortinėje Neringos (131 proc.), Ignalinos r. (96 proc.), Šilalės r. (89 proc.), Kalvarijos (85 proc.) ir Kupiškio r. (77 proc.) savivaldybėse. Didžiausias neigiamas pokytis – Alytaus m. (-36 proc.), Panevėžio m. (-17 proc.), Vilniaus m. (-5 proc.) ir Klaipėdos m. (-2 proc.) bei Tauragės r. (-2 proc.).
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo srityje indekso reikšmė išaugo keliais kartais Šalčininkų r. (1218 proc.), Kalvarijų r. (788 proc.), Jurbarko r. (357 proc.), Birštono (289 proc.) ir Širvintų r. (285 proc.) savivaldybėse, mažiausias pokytis fiksuotas Visagino (-49 proc.), Mažeikių r. (22 proc.), Elektrėnų (26 proc.), Skuodo r. (30 proc.) ir Varėnos r. (36 proc.) savivaldybėse.
Gyvenimo kokybės indekso matavimai Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateikiami nuo 2013 metų. GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. GKI pirmą kartą viešai pristatytas 2021 m. lapkritį.
