Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Ruduo įsibėgėjo, tamsusis paros metas ilgėja, atkeliauja rudens atostogos, Visų šventųjų, Vėlinių šventės, o ir Helovynas kuo toliau, tuo labiau įleidžia šaknis Lietuvoje. FM99 studijos svečiai sesuo Danielė ir moksleiviai Livita Kuncaitė, Benjaminas Svetikas bei Justinas Paulauskas dalijasi savo mintimis ir įžvalgomis – ką jiems reiškia šios šventės.
Sesė Danielė sako, kad Helovynas jai ne šventė, o rimtas kultūrinis reiškinys, nešantis pavojų. Danielė Helovyną apibūdino kaip „mirties kultūros plėtimą“, nes po linksmybių kauke slepiasi tamsioji pusė. Vienuolė atvirai įspėja apie rimtus pavojus: „Pavyzdžiui, daug kas nežino, kad irgi pas mūsų Lietuvoje yra sekta satanistai. Ir turim žinoti, kad velnias ne tiesiog personažas, bet čia yra realus dalykas“. Radijo studijos viešnia pasakoja, kad spalio 31-ąją galima švęsti ir kitaip – pavyzdžiui, minint Visų Šventųjų dieną, persirengti šventųjų personažais. Tokias šventes organizuoja Alytaus Šv. Kazimiero parapija, kviesdama prisijungti visus Alytaus vaikus ir jaunimą.
Pasak Benjamino, Helovynas yra ne lietuviška šventė, tad ir švęsti nesinori: „Man labiau svarbios Visų šventųjų ir Vėlinių šventės. Per šias šventes mes su šeima einame į kapines, uždegame žvakutes, prisimename mirusius artimuosius. Man atrodo, kad tai labai prasminga – parodyti pagarbą tiems, kurių jau nebėra. Man svarbu, kad šios dienos būtų ramios, su šviesa ir susikaupimu. Kiekvienas gali švęsti savaip, bet aš noriu išsaugoti lietuviškas tradicijas ir tyliai prisiminti tuos, kuriuos myliu“.
Kiek kitokios nuomonės laikosi Livita Kuncaitė, pasakodama, kad jai visada patiko Helovinas: „Gal dėl to, kad tai vienintelė diena metuose, kai gali persirengti kuo nori – ragana, zombiu ar net princese, ir niekas į tave keistai nežiūri. Žinoma, mes turime ir Užgavėnes, bet ten vis tiek yra kitokios aprangos nei per Heloviną. Socialiniuose tinkluose jau kelios savaitės pilna idėjų, kaip dekoruoti moliūgus ar pasidaryti šiurpų makiažą.
Bet šiemet truputį kitaip. Helovinas spalio 31-ąją, tą dieną mums dar nebus prasidėjusios rudens atostogos. Visi sako: „Ai, nieko tokio, viena diena šen ar ten“, bet man atrodo, kad tai viską šiek tiek sugadina. Juk būtent prieš Heloviną norisi susitikti su draugais, viską pasiruošti, o ne dar sėdėti mokykloje ir galvoti apie kontrolinį. Dabar teks daryti namų darbus ir tą pačią dieną bandyti suspėti viską: ir kostiumą pasidaryti, ir namus papuošti, ir su draugais pabūti.
O vos Helovinas baigiasi, kitą dieną jau lapkričio 1-oji. Tada su tėvais važiuojame pagerbti mirusiųjų. Toks keistas jausmas: vakar dar juokėmės ir valgėme saldainius, o šiandien jau degame žvakutes ir tyliai vaikštome tarp paminklų“.
Livitai dėl atostogų antrina ir laišką parašęs Erikas Zablackas: „O kodėl negalima padaryti dviejų savaičių?Mano nuomone, atostogos patinka visiems žmonėms. Per jas galima nuveikti šį tą neįprasto, neregėto arba tik išsimiegoti, bet tai irgi svarbu. Kartais atostogos gali atrodyti, kad bus labai ilgos, bet prabėga labai greitai. Rudens atostogos man niekada nepatiko, nes gali pailsėti tik savaitę. Nieko daugiau – tik
savaitę! O kodėl negalima padaryti dviejų savaičių? Visi mokiniai tikrai sutiktų“.
Nors pats Helovino nešvenčia, FM99 svečias Justinas Paulauskas sako, kad per rudens atostogas bei artėjančias rudens šventes vaikai gali pailsėti ir pasilinksminti: „Helovinas atsirado Airijoje, po to ši šventė išplito į JAV ir galiausiai į Europą. Šią šventę žmonės visame pasaulyje švenčia labai panašiai: vaikai, apsirengę įvairiausiais kostiumais – nuo gyvūnų iki superherojų, vaikšto po namus ir prašo suaugusiųjų saldainių. Mano nuomone, Helovinas ir rudens atostogos yra susiję tuo, kad šiuo laikotarpiu vaikai gali pailsėti ir pasilinksminti“.
Milda Jacevičiūtė, pasidalijusi laiške savo mintimis, teigia, kad Heloviną švenčia, nors yra esu krikščionė: „Nemanau, kad ši šventė yra nepagarbi mano religijai. Aišku, žiūrint, kaip ir kodėl ją švęsti. Aš švenčiu Heloviną kaip rudeninę šventę, per kurią galiu pabūti su draugais, pavalgyti skanumynų ir pasilinksminti. Manau, kad yra nepagarbu, kai krikščionys žmonės per šią šventę bando kalbėtis su dvasiomis arba persirengia religijų personažais, pavyzdžiui: vienuolėmis, visokiais dievais, velniais ir t. t.
Suprantu ir gerbiu kitų žmonių nuomonę, kurie šios šventės nenori švęsti, kadangi tai nėra mums labai artima šventė. Manau, jeigu Helovino mintį ir šventimą truputį pakeitus, galėtume turėti puikią šventę, kurią norėtų švęsti visi“.
Gražaus rudens, smagios Visų šventųjų šventės, ramių Vėlinių ir ne baisių, o originalių Helovyno akimirkų, tiems, kurie nepraleisite šios progos!
