Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Seimas į įteisino maždaug 40 tūkst. metinę kvotą į Lietuvą dirbti atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams. Tokiu imigracijos apribojimu norima nustatyti, kiek pigios darbo jėgos kasmet galėtų atsivežti darbdaviai.
Vyriausybės parengtos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos priimtos 87 parlamentarams balsavus už, vienam prieš, o dar aštuoniems susilaikius.
Radijo stoties FM99 eteryje – LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, kuri pasakojo apie problemas susijusias su migrantais, kurias reikėtų spręsti.
Inga Ruginienė teigia, kad kvotos sutiekimas turi ir pliusų ir minusų.
„Tai yra ir geras ir bloga sprendimas. Geras, kad tai yra baigtinė kvota. Dabar yra taip, kad darbdaviai gali atvešti neribotą kiekį darbuotojų ir niekas jų neriboja. O šiuo įstatymu sakoma, kad tik tiek ir nedaugiau. Tačiau bloga naujiena yra ta, kad mes kalbame tik apie kvotą, o nekalbam apie tų žmonių, kurie pas mus atvažiuoja integraciją. Šito klausimo spręsti tik iš vienos pusės negalima“, – teigia I. Ruginienė.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo pataisos taip pat numato, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi. Pasak Ingos Ruginienės, tai kad migrantai nemoka mūsų kalbos yra mažiausia problema.
„Gali nutikti baisesnių istorijų, kad darbuotojai išmetami iš darbo, nesumoka pinigų, emigrantai išvaromi iš savo gyvenamų vietų. Tokie dalykai gali privesti prie socialinių neramumų. Mes turime imtis įvairių priemonių, kaip šiuos žmones integruoti. Per kalbos mokymą, informacijos suteikimą apie mūsų demokratinę santvarką ir pasakodami istoriją“, – integracijos svarbą akcentuoja Inga Ruginienė.
Pataisomis, be kita ko, naikinamas darbo rinkos testas ir trūkstamų profesijų sąrašas, nebus reikalaujama darbdavių informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį, jei žmogus turi nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.
Be to, darbdavys galės įdarbinti užsieniečius tik jei turės veiklos, kuriai samdo darbuotoją licenciją, taip pat, jei jis nebuvo baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, apie juos neteikė melagingos informacijos.
Pakeitimai taip pat apibrėš įmonių atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio. Anot VRM, esama vis daugiau atvejų, kai darbdaviai jiems moka mažesnius atlyginimus nei sutarta, įdarbina tik kelias valandas per parą.
Taip pat darbdaviai privalės informuoti apie užsieniečio kvalifikaciją ir veiklos, į kurią įdarbinama, darbo patirtį.
Projektas „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“, projekto kodas Nr. 07-022-P-0001, finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.
