Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Įtraukusis ugdymas Lietuvoje yra svarbus žingsnis link teisingesnės ir labiau įtraukios švietimo sistemos. Šis požiūris siekia užtikrinti, kad kiekvienas mokinys, nepaisant jo individualių poreikių ar gebėjimų, turėtų galimybę mokytis ir tobulėti.
Tokia yra siekiamybė, o kokia yra realybė?
Apie įtraukujį ugdymą, problemas ir iššūkius ugdymo sistemoje radijo stoties FM99 studijoje diskutavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovė, mokytoja Meilė Platūkienė, Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorė Aušra Plytninkaitė, Logopedė – specialioji pedagogė Ramunė Plentienė ir „Pokyčių ambasados“ vadovė Klementina Gruzdienė.
Nuo šių metų rugsėjo ugdymo įstaigos privalėjo atverti duris vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, kad kiekvienas galėtų mokytis ir būtų ugdomas arčiau namų ar kitoje labiausiai tėvų vertybes atitinkančioje įstaigoje, rengiamos naujos ugdymo programos. Neretai klasėse mokytojai jau turi po kelis vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, kuriems netinka įprastas ugdymas.
Alytaus darželyje-lopšelyje „Volungėlė“ ugdosi 14 vaikų turinčių didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių. Pasak Aušros Plytninkaitės toks vaikų skaičius yra nemažas.
„Įtraukiojo ugdymo idėjomis vadovaujamės ne pirmus metus. Turime visą specialistų komandą. Esame išdirbę pagalbos algoritmus mokiniui ir šiandien jaučiamės pakankamai gerai šioje situacijoje“, – sako A. Plytninkaitė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo vadovė, mokytoja Meilė Platūkienė teigia, kad mieste specialistų trūksta. Alytus neinvestuoja į specialistų paruošimą, persi-kvalifikavimą ir trūkumo užpildymą.
„Šie vaikučiai jau seniai mokosi darželiuose ir mokyklose turėdami didelių ir labai didelių poreikių. O dėl specialistų trūkumo, aš jau turiu keletą pagalbos šauksmų. Su vaikais yra užsiimama tik pusė dienos, ne visi gauna pagalbą. Psichologo kai kurie darželiai neturi. Nėra visiškai užpildyta specialistų komanda. Kyla klausimas – visi vaikai gauna pakankamai pagalbos, kiek jiems reikia. Pagalbos labai trūksta“ – problemas dėsto M. Platūkienė.
Tėvai ieško papildomos specialistų pagalbos, jeigu jos trūksta ugdymo įstaigose. Taip pat svarbus tėvų ir specialistų bendradarbiavimas. Tėvai patiria daug jausmų ir išgyvenimų, todėl pagalba šeimai turėtų būti subtili ir atliepianti.
Logopedė – specialioji pedagogė Ramunė Plentienė teigia, kad svarbi komunikacija tarp tėvų ir specialistų.
„Visi tėvai kurie susiduria su sunkumais, pasikalbėję su mumis jaučiasi ramiau. Šie pokalbiai turi prasmę. Mes sudėliojame taškus, nukreipiame, kur ieškoti tolimesnės pagalbos. Aš turiu sėkmingas istorijas, tačiau negaliu paneigti, kad pas tėvus būna didžiulė baimė. Mamoms ir tėčiams pasireiškia gynybinės reakcijos, tačiau mes dalykiškai daug kalbame ir nuraminame tėvus, suteikiame pagalbą, kurios reikia vaikui“, – sako R. Plentienė.
„Pokyčių ambasados“ vadovė Klementina Gruzdienė prašo suprasti tėvus, kurie būna sutrikę, pasimetę ir nežino kaip elgtis išgirdus vaiko diagnozę.
„Mokslas sako, kad išgirsti vaiko diagnozę prilygsta vaiko mirčiai. Supraskime ir mamas, kad tai nebūtinai super mamos. Tai didelio, labai didelio streso paveikti žmonės, kurių streso lygis yra toks pat kaip Ukrainoje kariaujančių karių. O valstybės pagalba yra tokia – vaikas gauna siuntimą į sanatoriją, kurioje nustatomas sutrikimas. Tai yra 6 logopediniai užsiėmimai per metus, kol gaunami dokumentai į ugdymo įstaigas ir tada su vaiku užsiimama daugiau. Todėl mamos ieško papildomos pagalbos“, – pasakoja K. Gruzdienė.
Įtraukiojo ugdymo dėka padidėja visų mokinių pasiekimai, stiprinami socialiniai įgūdžiai, didėja pasitikėjimas savimi, kuriama teigiamesnė mokymosi aplinka.
