Jaunimo simfoninio orkestro „Svajonė“ gastrolės į Jungtinę Karalystę: „didelis žingsnis kolektyvo gyvenime į priekį. Galėsime gerus koncertus rengti Lietuvoje”

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Maestro Pranas Stepanovas  (1946- 2015-05-11) : „Šis orkestras yra kaip kamanė, kurios skridimo logiškai paaiškinti neįmanoma, nes pagal fizikos dėsnius kamanės kūnas per sunkus jos gležniems sparnams. Kamanė skraido todėl, kad to dėsnio nežino, taip pat kaip ir „Svajonė“ – vaikai tiesiog nežino, jog tai, ką jie atlieka yra sunku… Labai didelis dalykas turėti muzikinį pasaulį, kuriame jautiesi jaukiai.“

Alytaus muzikos mokyklos jaunimo simfoninis orkestras „Svajonė“ kelia sparnus. Jų laukia įtemptos gastrolės Anglijoje. Ke­tu­riuo­se Va­ka­rų Sa­sek­so gra­fys­tės mies­tuo­se, įvairiose koncertinėse erdvėse: „Svajonė”gros Kro­lio cen­tri­nė­je aikš­tė­je bei te­at­re, Brai­to­ne, Šv. Pau­liaus baž­ny­čio­je, įspū­din­go­je vi­du­ram­žių Arun­de­lio pi­ly­je, kur vyksta Arun­de­lio va­sa­ros fes­ti­va­lis, ir net du kon­cer­tai Lon­do­ne Šv. Ste­po­no baž­ny­čio­je ir South Bank Cen­tre lau­ko sce­no­je. Numatytas susitikimas su Lietuvių bendruomene bei ambasados darbuotojais. Apie repeticijas, gastroles ir lūkesčius kalbėjome su Alytaus muzikos Mokyklos jaunimo Simfoninio orkestro „Svajonė“ vadovėmis Daiva Martikonyte ir Justina Jočyte –  Oriniene ir orkestro dalyviais Tomu Barysu, Austėja Dabušinskaite, Iveta Žilinskaite.

Jaunimo simfoninio orkestro „Svajonė“ gastrolės į Jungtinę Karalystę: „didelis žingsnis kolektyvo gyvenime į priekį. Galėsime gerus koncertus rengti Lietuvoje” – sako orkestro vadovė Daiva Martikonytė.

Kristina Zubrickaitė (violončelė): “Svajonė”- tai ne tik laiko praleidimas grojant. Tai yra daugiau. Meilė muzikai, draugai, kurie juda ta pačia kryptimi ir taip pat šeštadieniai, kurie kiekvieną kartą būna vis kitokie, bet kartu ir panašūs. Bent man tai— Svajonė…

Gabrielė Leonavičiūtė (smuikas): „Svajonė“ – vieniems tai tik paprastas orkestras. Man – tai visas gyvenimas… “Svajonei“ aš atidaviau dalelę savęs ir nesiruošiu sustoti… Ašaros… bemiegės naktys, nepadaryti namų darbai – tai menkniekis, palyginus prieš tai, kokį pasididžiavimą jauti,kai tave pagiria draugas ar mokytojas. Noras tobulėti, sužinoti daugiau, išmokti, pajusti, kad tai dar ne viskas ir kad tu gali daugiau.. gali – tobulėti. Tai ir yra –„SVAJONĖ“!

„Svajonė“ – tai tarsi viena, didelė šeima, einanti vieningai, viena kryptimi ir žvelgianti į vieną pusę, turinti vieną tikslą. Tas tikslas – įsilieti į Muziką. Ne tik pajusti, išgirsti, bet ir būti joje…Išgyventi kiekvieną gaidą, natą… stengtis… Sulaikyti kvėpavimą per tą paprastą, bet kaip ir gyvenime, taip ir muzikoje svarbią pauzę. „Svajonės” muzika – tai skambantys jausmai… Muzika mums – tai tarsi savotiški narkotikai, kurių paragavus, norisi vis daugiau. Šeštadieniai su orkestro repeticijomis lyg ir vienodi, bet tuo pačiu ir skirtingi: ilgiau užlaikyta pauzė, dirigento šypsena viduryje takto, smičiai, lekiantys viena kryptimi, tarsi bandantys kažkur suspėti, pirštai – lakstantys vienu ritmu, melodija, skambanti kiekvieno galvoje… Tai ir yra –„SVAJONĖ“…

Dainora Astrauskaitė (smuikas): Man “Svajonė”man buvo kaip pramoga, prasmingas laiko praleidimo būdas. Tačiau laikui bėgant, net nepastebėjau, kad “Svajonė” tapo neatsiejama mano muzikinio gyvenimo dalis. Čia skambanti muzika yra unikali, nes ji sklinda ne tik iš instrumentų, bet ir iš pačių mūsų vidaus…