Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

Jieznas. Žydų kultūros paveldas Pietų Lietuvoje

Šioje laidoje – Jieznas ir jo žydų kvartalas bei pasakojimai iš seniūno Algio Bartusevičiaus ir Jiezno istoriko ir grafų Pacų fano Vytauto Gusto lūpų.

Dar ir šiandien senųjų litvakų tarpe galime išgirsti kaip ištiktuką sakomą išsireiškimą jidiš  kalba – „Yezne un Stoklishok!” (Jieznas ir Stakliškės! – lietuviškai). Regiono žydai šį priežodį vartodavo kaip atitikmenį „Vajėzus Marija“, reiškusį bet ką, ir nuogastavimą, ir liūdesį, ir nuostabą. Šiandien keliaujame po Jiezną aiškintis, kas vietos žydus vertė aikčioti, kad Jieznas netgi buvo įtrauktas į folklorinio jidiš palikimo lobynus.

Žydai apsigyveno Jiezno miestelyje tik XIX a. pradžioje, bet iki amžiaus vidurio žydų bendruomenė jau sudarė apie trečdalį vietos gyventojų. Panašiai jų išliko ir tarpukario Lietuvoje. Medinis Jiezno žydų paveldas po tragiškos bendruomenės žūties Antrojo Pasaulinio karo metais buvo niokojamas arba perimamas kaimynų ir prašalaičių, o vėliau sovietų valdžios nacionalizuotas ir neretai arba nugriaunamas, arba pritaikomas bendruomenės reikmėms – sandėliams, kultūros namams ir pan. 

Šiandien daugiausia vietos žydų paveldą mena gatvelėse link miestelio centrinės aikštės (buvusios turgaus aikštės) stovintys medinukai, kurių durys žvelgia į gatvės pusę – čia iki karo buvusios žydų krautuvėlės.

Po žydų gyventas vietas mus veda Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius.

Daugiausia Jiezno žydai vertėsi prekyba, tačiau jų tarpe buvo ir darbininkų, ir žemdirbių, netgi veikė atskira žydų ūkininkų kredito unija. Tarpukariu 16 iš 18 miestelio parduotuvėlių priklausė žydams, Miesto centrinėje aikštėje šiuo metu stovi atkurtas Pacų rūmų maketas, nuo kurio ir keliaujame žydų gatvelėmis. Žiūrėkite pasivaikščiojimą po Jiezno žydų kvartalą, kuriame išlikę labai daug originalių žydų gyventų medinukų.

Tarp Jiezno Pacų buvo ir žydų

Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra 1492 m. gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija – čia minimas didžiojo kunigaikščio Jiezno dvaras ir Jiezno valsčius, nuo 1507 m. privati nuosavybė. 1581 m. minimas Jiezno miestelis, linijinio plano.

1633 m. Jiezno dvarą nupirko Lietuvos didysis iždininkas Steponas Pacas ir Jieznas ilgainiui (XVII–XVIII a.) tapo Pacų giminės rezidencija.

Apie Pacus Vytautas Gustas galėtų kalbėti paromis. Tačiau prisimena ir žydų istorijas. Sako, buvę ir žydų su Pacų pavarde, o taip nutikdavo, jei koks biednesnis Pacų atstovas vesdavo žydaitę ir susilaukdavo vaikų. 

Vytautas Gustas pasakoja ir apie Pacų rūmus, pagal kuriuos pastatytas Pažaislio vienuolynas, jis tikina suradęs tai įrodančius dokumentus. Pats jiezniškis gyvena išlikusiame Pacų rūmų fligelyje, kurį įsigijo vos tik atsirado galimybė.

Klausykite, žiūrėkite jiezniškių pasakojimą.

Kitos naujienos

Alytaus mieste 2023–2024 m. šildymo sezono baigėsi balandžio 9 dieną. Šildymo sezono pabaigą, ats...

Siekdamas suaktyvinti dramaturgus Alytaus miesto teatras jau dešimtąjį kartą SKELBIA dramaturgų k...

Šį šeštadienį Alytuje biliardo klube „Club 9“ vyks labdaringas pulo turnyras „Į pergalę su misija...

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad trečiadienį pradeda veikti trumpasis numeris 1855, kur...