Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox „Sveikatos kultūra“ – apie sveiką gyvenseną ir psichikos sveikatą, ligų profilaktiką ir sveikatos stiprinimą – tai daug veiksmingiau ir pigiau nei ligų gydymas, o išlikti sveikam visokeriopai naudinga. Šioje laidoje apie priklausomybes – kokie požymiai rodo, kad žmogus priklausomas, kaip tai suprasti pačiam ir ieškoti pagalbos? Pokalbis su gydytoju psichiatru Jonu Fugaliu.
Priklausomybės būna labai įvairios – alkoholis, narkotikai, lošimai, kompiuteriniai žaidimai, galbūt ir išmanūs telefonai. Tačiau kada tai jau reikia vadinti priklausomybe, kada naudojimas nebevaldomas, nebepriklauso nuo žmogaus ir trukdo gyventi? J.Fugalis sako, kad yra keletas požymių, kurie rodo priklausomybę.
„Vienas jų, kad visas socialinis gyvenimas pradeda suktis aplink medžiagą arba įprotį, pavyzdžiui kompiuterį arba alkoholį. Žmogus pradeda lankytis tik tokiuose renginiuose, arba tiktai leisti laisvalaikį ten, kur būtų galima gerti alkoholio. Arba kompiuteriniai žaidimai tampa vieninteliu laisvalaikio praleidimo būdu,“ – aiškina gydytojas. Taip pat, kai, pavyzdžiui, alkoholis naudojamas kaip vaistas tam tikra prasme.
„Žmonės sako, kad aš geriu tiktai blogos nuotaikos ir gal čia nieko tokio. Iš tikrųjų tai labai didelė rizika, kad kaip tik žmogus turės problemų su tuo, nes gaunasi užburtas ratas. Kas dar svarbu – kalbant apie alkoholį, kyla tolerancija ir žmogus nebeatrodo toks apsvaigęs, koks turėtų būti,“ – sako psichiatras.
Vienas iš svarbiausių požymių – nesvarbu, ar kalbant apie internetą, ar psichoaktyvias medžiagas – kai žmogui tai vartojant kardinaliai keičiasi jo charakteris. Pavyzdžiui, iš uždaro, išgėręs alkoholio, tampa itin linksmas, iškalbus ir labai socialus. Lygiai taip pat, jeigu žmogus yra pakankamai asocialus ir prisėdęs prie kompiuterio žaisdamas žaidimus tampa dirglus ir piktas.
Nors grynas priklausomybės genas neegzistuoja, sako Jonas Fugalis, visgi vieni žmonės greičiau linkę į priklausomybę nei kiti. „Visi mes į šį pasaulį ateiname su kažkokia tai savo genetika ir nėra priklausomybės genų, kad paveldėtume kaip akių spalvą, bet vieni žmonės yra labiau linkę tapti priklausomais negu kiti, nes galbūt jų aplinkoje jau buvo priklausomybių, ir tada tas žmogus turi žinoti, kad jam yra didesnė rizika.“
Kitas dalykas, ką pagrindžia moksliniai tyrimai – ankstyvosios patirtys iki 3 metų. Traumuojančios situacijos, kaip tėvų skyrybos, konfliktai, mamos depresija ir panašios – tai vienas iš svarbių prognozinių faktorių, kad žmogui kažkada gyvenime gali išsivystyti priklausomybė.
„Jeigu, žmogus alkoholį vartoja bent du kartus per savaitę apie vyno butelį arba daugiau, tai pagal kanadiečių duomenis yra 50% tikimybė kad jam kažkada gyvenime bus problemų susijusių su alkoholiu,“ – dar vieną požymį įvardija gydytojas.
Daugiau apie tai, kaip atrodo priklausomybė, ar žmogus gali tai įveikti pats, klausykite pokalbį su gydytoju psichiatru Jonu Fugaliu.
