Karas su invaziniais šliužais – mokslininkų patarimai

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Invaziniai šliužai kelia vis didesnę grėsmę mūsų sodams, daržams ir gamtai. Šie kenkėjai ne tik niokoja derlių, bet ir gali išstumti vietines rūšis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto dr. G. Skujienės ir dokt. M. Adomaičio parengtoje atmintinėje pateikiami svarbiausi patarimai, kaip atpažinti invazinius šliužus ir veiksmingai su jais kovoti.

Be to, už šliužų nenaikinimą numatomos baudos!

Invazinių šliužų atpažinimas: svarbu nesupainioti!

Labai svarbu atskirti invazines rūšis nuo vietinių. Ne visi šliužai yra invaziniai, o kai kurios vietinės rūšys, pavyzdžiui, Arion ater, yra saugomos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

• Jaunikliai: 0,5-1,5 cm ilgio, rusvi, su dviem ryškiomis verpstės formos juostomis išilgai kūno šonų. Svarbiausias požymis – juodi akių čiuopikliai, kurie išlieka ir suaugusiems šliužams.
• Suaugę šliužai: Vienspalviai, rudi arba oranžiniai, visada su aiškiais juodais akių čiuopikliais.
• Kiaušiniai: Balsvi, nepermatomi, apie 4-5 mm skersmens, randami krūvelėmis po 60-200. Juos dažniausiai galima aptikti po netvarkingai paskleistu kompostu, po įvairiomis nuokritomis, grumstais, vazonais, plytelėmis ar kitais tako elementais. Kiaušinių dėjimui pasirenkamos drėgnesnės ir pavėsingesnės vietos.
• Atskiriamieji požymiai nuo vietinių rūšių: Ispaninis arionas (invazinis) ir didysis šliužas (Limax maximus) skiriasi kvėpavimo angos vieta (ispaninio ariono – mantijos priekyje, Limax maximus – mantijos gale), kylio buvimu ar nebuvimu, akių čiuopiklių spalva, mantijos spalva ir forma. Invaziniai arionai geba stipriai susitraukti ir ilgai išlikti susitraukę. Invazinius šliužus taip pat galima supainioti su vietinėmis Arion fuscus ir Arion ater rūšimis.

Kovos strategija pagal mėnesius

Kova su invaziniais šliužais turi būti nuolatinė ir sisteminga. Efektyviausia – sunaikinti kiaušinius.

• Balandžio mėnuo:
  • Naikinami jaunikliai (0,5-1,5 cm ilgio).
  • Veiksmingi moliuskocidai su geležies ortofosfatu (ne mažiau 24 g/kg arba 2,42% w/w), skirti profesionaliam naudojimui (pvz., Ironmax® Pro). Granules reikia barstyti pavėsingose vietose nepertrauktomis juostomis (po lentomis, komposto krūvomis) ir kartoti barstymą, kai granulės išnyksta.
  • Pamačius šliužus – tiesiogiai sunaikinti (sutrypti ar kitaip).
  • Jaunus šliužus gali rankioti laisvai vaikštančios vištos ir kiti paukščiai, geriausiai – antys bėgikės. Tačiau paukščiams neprieinamose vietose reikia papildomai rinkti šliužus arba naudoti moliuskocidus, kol šliužai maži.
• Birželio mėnuo:
  • Dauguma šliužų – 2,0-4,0 cm ilgio, vienspalviai, tamsiai rudų atspalvių, su juodais akių čiuopikliais.
  • Būtina tiesiogiai naikinti šliužus, ieškant jų grioviuose, po kompostu, pavėsingose vietose po augalais ir nuokritomis.
  • Pašalinkite visas pastebėtas šliužų slėptuves. Kompostą laikykite sandariuose, dengtuose konteineriuose.
  • Moliuskocidai mažai veiksmingi.
  • Veiksminga gaudyti skystomis jaukinėmis gaudyklėmis (rūgstantys kompotai, alaus raugas plastikiniuose induose) ir slėptuvių tipo gaudyklėmis (iš drėgnų skudurų, medžio plokščių), po kuriomis dedamas masalas (sunaikintų šliužų kūnai, moliūgų ar sugedusio maisto atliekos). Kasdien reikia ištuštinti gaudykles ir rinkti bei naikinti šliužus.

• Liepos mėnuo:
  • Dauguma šliužų – 4,0–6,0 cm ilgio, intensyviai poruojasi drėgnomis dienomis. Šliužų gausumas pasiekia piką liepos pabaigoje.
  • Radus šliužus – tiesiogiai sunaikinti.
  • Ieškoti grioviuose, po kompostu, pavėsingose vietose po augalais ir įvairiomis nuokritomis ant žemės.
  • Būtinas žolės išpjovimas ir atsakingai parinktos kompostavimo vietos (negalima grioviuose ir prie vandens bei kitose pavėsingose vietose) arba komposto išvežimas.
  • Esant drėgnoms dienoms, būtina su kaimynais organizuoti vienu metu „šliužų naikinimo talkas“, kurių metu išsiaiškinama, kur telkiasi šliužai, ir jie naikinami bei tvarkomos vietos, kad šliužams neliktų tinkamų veistis vietų. Visą talkų savaitę visi kaimynai turėtų skirti laiko šliužų naikinimui savo ir apleistose sodybose. Tinka visos šliužų gaudymo ir naikinimo priemonės.
• Rugpjūčio mėnuo:
  • Dauguma šliužų – 6,0 cm ilgio ir didesni, toliau intensyviai poruojasi.
  • Tinka visos liepą rekomenduojamos priemonės, tačiau didesnis dėmesys telkiamas į kiaušinių dėčių paiešką ir besiporuojančių šliužų naikinimą. Padėję kiaušinius, suaugę šliužai patys miršta po maždaug savaitės.
• Rugsėjo – Spalio – Lapkričio mėnesiai:
  • Kiaušinių sunaikinimas: Sutraiškymas kilnojant ant žemės numestas medžio lentas, senus rakandus, buitines šiukšles, šiferio lakštus, apieškant komposto krūvas.
  • Moliuskocidų naudojimas: Trečią ir ketvirtą kartą galima naudoti profesionaliam naudojimui skirtus moliuskocidus jauniems išsiritusiems šliužams (0,5-1,5 cm ilgio) nepertraukiamomis juostomis apie slėptuves ir slėptuvėse.
  • Prieš žiemą: Būtinas visų galimų slėptuvių maksimalus sutvarkymas.

Aplinkos sutvarkymas ir prevencija

Šliužai nepakenčia tiesioginių saulės spindulių ir sausros, todėl jie slepiasi drėgnose ir pavėsingose vietose. Svarbu žinoti, kad tokiose vietose dažniausiai atsiranda kiaušinių dėtys.

• Šliužų slėptuvės: Augalų atliekų ir kitokios organikos krūvos, po nušienauta drėgna žole ar šienu, piktžolėmis, pūvančiais obuoliais, organinio maisto likučiais. Taip pat po indais gyvūnų ėdalui ir vandeniui, po augalų vazonais, dėžutėmis, dekoratyvinėmis puošmenomis, po lentomis, malkomis, šiferio lakštais, statybinėmis atliekomis, šiltnamių plėvelės gabalais, buitine technika, padangomis ir mulču (ypač iš nupjautos žolės). Be to, aukštos žolės sąžalynuose ir po augalais su dideliais lapais (pvz., varnalėšomis).
• Rekomendacija: Pašalinkite visas pastebėtas šliužų slėptuves, kurias galite, o tų, kurių negalite sutvarkyti, naudokite kaip specialias vietas šliužų gaudymui ir naikinimui. Kompostą laikykite keliuose sandariuose dengtuose konteineriuose.

Moliuskocidų naudojimas: atsargumas svarbiausia

Moliuskocidus visada reikia naudoti pagal instrukciją, vengti tiesioginio sąlyčio, dirbti su pirštinėmis, saugoti granules nuo gyvūnų ir neužteršti vandens. Jų negalima berti vandens apsaugos zonose: 10 metrų atstumu nuo upelių, tvenkinių ir mažesnių nei 2 ha ežerų; 100 metrų atstumu nuo didelių tvenkinių. Lietuvoje rekomenduojamos cheminės priemonės su geležies ortofosfatu, kurios veiksmingesnės jauniems šliužams ir naudojamos ne daugiau kaip 4 kartus per sezoną nuo ankstyvo pavasario.

Moliuskocidus galima saugiai patalpinti į specialius dėklus, išdėliojant juos 10 metrų atstumu vienas nuo kito, taip apsaugant nuodus nuo kitų gyvūnų ir išplovimo į vandenį. Granulės neturi patekti ant augalų lapų ar žiedynų. Tarp rekomenduojamų priemonių veiksmingumo tvarka yra Ironmax Pro ir Sluxx. Sodininkai gali įsigyti mažesnių koncentracijų moliuskocidus, tokius kaip Ferramol® Limacide (FePO₄ 1%), kuris tinka ekologiniam ūkininkavimui.

Rinkimas ir naikinimas druskingomis ar rūgščiomis medžiagomis

Surinktus šliužus atskiroje talpoje galima sunaikinti naudojant maistinę ar techninę druską, įvairius rūgščius tirpalus ar negesintas kalkes. Šios medžiagos sukelia šliužų dehidrataciją ir mirtį per kelias minutes.

Mirę šliužai utilizuojami kaip kitos organinės gyvūninės kilmės atliekos. Ši priemonė būtina pavasarį ir vasarą, siekiant sunaikinti besiporuojančius šliužus ir naujas dėtis dedančius asmenis.

Invazinių šliužų plitimo prevencija ir teisinė atsakomybė

Saugokitės kaimynų, kurie jau turi šliužų, ir imkitės priemonių, kad išvengtumėte invazinių šliužų atsivežimo ir platinimo:

• Nepervežkite vazonų su žemėmis į kitas vietas, jei jūsų teritorijoje yra šliužų.
• Nepirkite augalų, komposto, daržovių iš prekyviečių, kur yra šliužų.
• Pirkdami ar parduodami augalus atidžiai apžiūrėkite, ar žemėje ir ant augalo nėra šliužų ir jų kiaušinių.
• Parsivežtus ar nupirktus augalus niekada iš karto nestatykite sode, darže, gėlynuose, o „izoliuokite“ atskiroje patalpoje ir atidžiai stebėkite bent parą, ar nepasirodys šliužų.
• Visada sunaikinkite rastus šliužus ir jų kiaušinius.

Už šliužų nenaikinima numatytos baudos

Svarbu žinoti, kad už invazinių rūšių naikinimo priemonių nevykdymą numatytos baudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3042 straipsnį. Baudos fiziniams asmenims svyruoja nuo 50 iki 1500 eurų už pirminį nusižengimą ir nuo 300 iki 1500 eurų už pakartotinį.

Tais atvejais, kai invazinių rūšių naikinimas privačiame sklype savininko nevykdomas, jis gali būti vykdomas iš šalies, apie tai informavus žemės savininką raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki naikinimo pradžios.

Juridinių asmenų vadovams baudos dar didesnės. Be to, už tam tikrus pažeidimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir invazinių rūšių konfiskavimas. Šios nuostatos taikomos gyviems invazinių rūšių egzemplioriams ir galinčioms daugintis jų dalims (gametoms, sėkloms, kiaušiniams, auginiams), taip pat visiems hibridams, galintiems išgyventi ir daugintis.

Bendros pastangos ir atsakingas požiūris į invazinių šliužų valdymą yra būtini norint apsaugoti aplinką ir derlių, primena mokslininkai.