Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox „Pilietiškumo dėlionės“ laidoje apie Lietuvos miškų likimą su žurnalistais Liudu Ramanausku ir Romu Sadausku kalbėjosi gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė, dalyvavęs Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengime ir „Sengirės“ fondo veikloje.
Kas yra miškas lietuviui – lentų plantacija ar sengirė?
M. Lapelė yra tas žmogus, kuriam ne vienas Lietuvos žurnalistas skambina tuomet, kai susiduria su savo žinojimo apie gamtą ribomis. R. Sadausko teigimu, mūsų kalbėjimas apie mišką yra nulemtas santykio su juo: vieni ten ateina grybauti ar uogauti, kiti fotografuoja paukščius, kažkas medžioja, o kažkas dirba medienos ruošos ir perdirbimo pramonėje. Bet ar kas nors mato visumą?
„Kai atsakai į tą pradinį klausimą, kas tai yra miškas, tuomet ir pasirenki savo pusę. Ar miško pagrindas yra patogūs ūkininkavimui medynai, ar visai kas kita, kas duoda mums ir poilsį, ir emocija, ir kultūrinį identitetą“, – sakė M. Lapelė. Gamtininko nuomone, tai yra prioritetų klausimas, o takoskyra visuomenėje nuolat didėja.
Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimas buvo bandymas susišnekėti ir suderinti savo interesus skirtingų sričių žmonėms. O drauge ir pagalba politikams, kuriems beliktų tik patvirtinti tai, ką jei susitarė, ir paversti įstatymų pataisomis.
Dėl smulkmenų susitarė, o svarbiausius sprendimus paliko politikams
„Procesas buvo labai sunkus, varginantis, bet ir pamokantis, nes paaiškėjo, kas yra kas. Dėl smulkmenų susitarėme. Tačiau dėl pagrindinių dalykų – biologinės įvairovės išsaugojimo ir miško ekonominės vertės santykio susitarti nepavyko. Dabar kamuolys permestas spręsti politikams, ar 30 proc. saugomų teritorijų Lietuvai bus nepakankama, ar per daug“, – pasakojo M. Lapelė.
Šiuo metu, pasak gamtininko, į saugomas teritorijas patenka apie 11 proc. Lietuvos, o į rezervatus, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla, mažiau negu 1 proc. Kartais įsivaizduojame, kad saugomose teritorijose saugoma beveik viskas, o draustiniuose draudžiama bet kokia veikla. Todėl nustemba ten pamatę šviežio kirtimo kelmus.
„Mes, kaip jaunimas sako, tipo saugome, bet nacionaliniame parke miškovežiai kelius mala ir miško kirtimo mašinos dirba visą parą, keičiantis tik jų operatoriams. Norėjome išgryninti ir ką jau norim saugoti, tai iš tikrųjų ir saugoti, o kitur – ūkininkauti“, – kalbėjo gamtos mokslų daktaras.
Paklaustas, kiek buvo girdimas visuomenės balsas, rengiant Nacionalinį susitarimą dėl miškų, M. Lapelė pasidžiaugė, kad paskutiniame jo rengimo etape į svarstymus aktyviai įsitraukė gyventojų bendruomenės. Joms aktualu, kad miškas, į kurį eina pasivaikščioti su vaikais ir grybauja vieną dieną virsta kirtaviete.
„Visuomenės įsitraukimo buvo, bet klausimas gilesnis – kiek ta visuomenė yra „pažaliavusi“?“ – sakė M. Lapelė.
Nuostata, esą visi privatininkai yra grobuonys – klaidinga
R. Sadauskas pasiūlė įsivaizduoti mieste gyvenančią brandaus amžiaus šeimą, kuriai drauge su kitais giminaičiais buvo atkurta nuosavybė į protėvių mišką, kurį jie pamato kartą per dešimtmetį.
„Ir dabar tie giminaičiai, miško bendrasavininkai sako, kad jiems reikia stogą užsidegti, kitam dėdei – naujo automobilio, o jam gal taip pat vaikus į mokslus išleisti kainuoja. O čia tokie geri verslininkai siūlo gerą kainą už galimybę tą mišką nušnioti plynai. Kiek tokiais atvejais tas „žalumas“ dar gali kažką pakeisti?“– klausė žurnalistas.
M. Lapelė jam atsakė vienos Afrikos tautelės patarlę, kad žmogaus ausys negirdi, kai pilvas tuščias. Tačiau nuostata, esą visi privatininkai yra grobuonys, kurie tik ir taikosi sunaikinti mišką, yra klaidinga.
„Miškas dzūkui yra jo draudimas ir sąskaita banke. Sakyti, kad jis nesinaudotų savo turtu, būtų nesąžininga. Kartais norėtųsi, kad ir valstybiniai miškai būtų tvarkomi taip, kaip privatūs. O jeigu žmogus gautų adekvačią, o ne simbolinę kompensaciją už tai, kad sutiktų prisiimti apribojimus, tai gal ir sutiktų. Dabar tas procesas prasideda, kai vertingiausius biologinės įvairovės požiūriu sklypus valstybė stengiasi išpirkti“, – pasakojo gamtininkas.
Visą diskusiją apie lietuvių santykį su mišku ir naujausias gamtosaugos aktyvistų iniciatyvas galite išgirsti laidos „Pilietiškumo dėlionė“ įraše.
Tiesiogiai #FM99 eteryje ir Youtube live kas antrą antradienį 10.15 val., laida kartojama trečiadienį 18.15 val, šeštadienį 10.15 val, sekmadienį 12.15 val.
Laidas surasite ir „FM99 radijo podkaste“, fm99.lt bei Facebook.
Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
