Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Lapkritį Lietuva pasitinka dvi svarbias dienas: lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines, Mirusiųjų pagerbimo dieną. Nors abi šventės visuomenės sąmonėje dažnai susilieja į vieną didelį mirusiųjų pagerbimą, Pirmojo Alytaus šv. Liudviko bažnyčios klebonas Marius Talutis primena, kad šiuo laikotarpiu svarbiausia ne prekybos centrų nukrautos žvakelės ir gėlės, o dvasinis ryšys ir viltis. Pašnekovą kalbino Eglė Malinauskienė.
Klebonas Marius Talutis pabrėžia, kad šios šventės yra giliai įsišaknijusios Lietuvos tautos kultūroje ir religijoje. Visi šventieji ir Vėlinės krikščioniui siejasi su kūno prisikėlimo tikėjimu. Lankydami kapus, krikščionys ne tik liūdi ar pagerbia mirusįjį, bet ateina ir su viltimi.
Pastaraisiais metais Vėlinių laikotarpis tapo masiniu sujudimu, o kapinės nušvinta tūkstančiais žvakių. Tačiau kunigas M. Talutis atkreipia dėmesį į šios tradicijos ekologinę ir dvasinę problemą. Kapuose kasmet susidaro tūkstančiai tonų plastiko ir stiklo atliekų, kurių didžioji dalis neperdirbama.
„Vėlinės yra ne apie žvakučių kiekį ant kapų, o apie santykį su žmogumi – apie šį ir pomirtinį gyvenimą“. Nematuokime meilės mirusiam žvakutėmis, nes tai jau darosi katastrofa,“ – kategoriškai teigia kunigas.
Dvasininkas primena, kad mirusiųjų pasauliui reikia tik dvasinių dalykų: maldos, atminimo ir galbūt šventinto vandens.
Vietoje žvakių gausos, klebonas ragina susigrąžinti senąsias pagoniškų Ilgių ir krikščioniškų Vėlinių tradicijas, kurios pabrėžė bendravimą. Senovės lietuviai susirinkdavo prie kapų, vaišindavosi ir valgydavo, taip išreikšdami pagarbą mirusiesiems ir ryšį su žeme.
Kunigas siūlo šiuolaikinę šios tradicijos versiją.
„Geriau nusipirkim bandelę kokią ir termosą arbatos, ateikim ant kapų, pamatysime seniai matytą draugą, pasivaišinkim kartu, ir pasimelskim,“ – teigia M. Talutis.
Valgymas, ypač duona, siejasi su žeme, kurioje ilsi tavo protėviai.
Taip pat M. Talutis ypač kreipiasi į jaunosios kartos tėvus: „vaikus reikia vesti į kapines, jiems reikia pasakoti apie senelius, jiems reikia rodyti šeimos nuotraukas ir šeimos albumus“.
Praleistas laikas su senoliais ir istorija formuoja žmogui tapatybę ir žmogiškumą, kuris nyksta technologijų amžiuje.
Tad artėjant Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai, kunigas kviečia Lietuvą kapuose ieškoti ne žvakių jūros, o gyvo ryšio, atminimo ir vilties.
