Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Radijo stoties FM99 eteryje kalbėjomės apie smurtą artimoje aplinkoje. Fizinis, psichologinis, seksualinis – smurto artimoje aplinkoje veidai įvairūs, tačiau pasekmės visada skaudžios. Kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis pagalbos?
Šia tema radijo eteryje pasakojo Alytaus miesto moterų krizių centro direktorė Irma Treinavičienė bei Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro direktorė, Moterų teisių įtvirtinimo asociacijos pirmininkė Jurgita Cinskienė.
Smurtas artimoje aplinkoje – tai ne tik individuali tragedija, bet ir visuomenės problema, turinti ilgalaikių pasekmių tiek aukoms, tiek smurtautojams. Ši problema yra sudėtinga ir reikalauja kompleksinio požiūrio. Europos lyčių lygybės instituto atliktas tyrimas rodo, kad smurto prieš moteris kaštai Lietuvoje siekia 1,8 milijardo eurų per metus, visoje Europos Sąjungoje tai sudaro 290 milijardų eurų.
Moterų teisių įtvirtinimo asociacija
Kaip pasakoja Jurgita Cinskienė, Moterų teisių įtvirtinimo asociacija įkurta 2018 metais. Ši asociacija vienija specializuotus kompleksinės pagalbos centrus, kurie teikia pagalbą smurto artimoje aplinkoje patyrusiems, jo pavojų patiriantiems asmenims visoje Lietuvoje.
„Tai yra nevyriausybinės organizacijos turinčios ilgametę darbo patirtį smurto įveikimo srityje, prisidėjusios prie Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo kūrimo prie jo įgyvendinimo. Aktyviai vykdančios tiek prevencines veiklas, tiek šviečiamąsias veiklas. Teikiančios pagalbą nukentėjusiems asmenims ir turinčios tikrai didžiulį įdirbį šioje srityje. Mes kalbame apie 14 organizacijų, kurios būtent ir susivienijo į asocijuotą struktūrą tam, kad galėtų tęsti savo darbus ir dirbti šioje srityje toliau,“ – pasakoja Jurgita Cinskienė.
Nors Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas padėjo išryškinti fizinio smurto mastą, moterys vis dar dažniausiai patiria įvairias kitas smurto formas, dėl kurių reikia imtis papildomų apsaugos priemonių.
„2011 metais įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir mes tada turėjome didžiulę viltį kad šito įstatymo dėka iškelsime į į paviršių visų rūšių smurtą ir įvairias jo formas. Vis dažniau kalbame apie tai, kad smurtas turi ne tiktai fizines apraiškas, bet kalbame ir apie psichologinį, ekonominį, seksualinį smurtą. Mūsų darbo praktika parodė, kad nuo įstatymo įsigaliojimo dienos pirmiausia į paviršių išplaukė fizinio smurto apraiškos. Didžioji dalis besikreipusiųjų kreipiasi dėl dėl šios rūšies patiriamo smurto. Iki 80% besikrepiančiųjų yra būtent moterys. Ieškome būdų kaip apsaugoti jas nuo psichologinio, ekonominio, seksualinio smurto,“ – apie problemos mąstą kalba J. Cinskienė.
Sisteminis smurtas
Norint užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir užkirsti kelią jo kartojimuisi, sisteminės prievartos požymius svarbu atpažinti kuo anksčiau ir imtis tikslingų veiksmų. Kitais žodžiais tariant reikia gebėti atpažinti galios ir kontrolės strategijas, pasitelkęs kurias, smurtautojas baugina ir kontroliuoja aukas, manipuliuoja sistema.
Siekdami valdyti padėtį ir priversti paklusti savo valiai, agresoriai pasitelkia įvairias dominavimo taktikas, kurios leidžia terorizuoti, kontroliuoti partnerę, palaužti jos valią ir apsunkinti jos galimybes deramai pasirūpinti vaikais.
Siekdami kontroliuoti auką, smurtautojai:
- Pasitelkia prievartą, baugina (gąsdina, kad ką nors padarys, paliks, nusižudys, apskųs tarnyboms, verčia atsiimti kaltinimus, daryti nelegalius dalykus);
- Grasina (baugina žvilgsniu, veiksmu, gestu, laužo daiktus, niokoja nukentėjusiosios nuosavybę, skriaudžia augintinius, demonstruoja ginklus);
- Naudoja emocinę prievartą (žemina, skatina blogai apie save galvoti, pravardžiuoja, verčia galvoti, kad nukentėjusioji yra neadekvati, menkina, verčia jaustis kalta);
- Izoliuoja (kontroliuoja, ką ji(s) daro, su kuo susitinka ir kalbasi, ką skaito, kur eina, riboja išorinius kontaktus, savo veiksmus pateisina pavydu);
- Neigia, menkina padarytą nusikaltimą, kaltę permeta nukentėjusiam asmeniui (švelnina prievartos mastus, nepaiso jos / jo susirūpinimo, neigia buvus prievartą, perkelia atsakomybę, sako, kad smurtas buvo išprovokuotas);
- Manipuliuoja vaikais (verčia jausti kaltę dėl vaikų, vaikus naudoja žinučių perdavimui ar nukentėjusiosios persekiojimui, grasina atimsiąs vaikus);
- Piktnaudžiauja vyro privilegijomis (elgiasi su moterimi kaip su tarnaite, vienas priima visus svarbius sprendimus, elgiasi lyg būtų „pilies valdovas“, vienvaldiškai paskirsto vyro ir moters vaidmenis);
- Naudoja ekonominį smurtą (draudžia dirbti, verčia prašyti pinigų, atima pinigus, atriboja nuo informacijos apie šeimos biudžetą arba šeimos pajamų).
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis atvėrė smurto mastą
Ar galima apsaugoti žmogų nuo smurto, kai jis pats nesikreipia ir neieško pagalbos? Kaip sakė Alytaus miesto moterų krizių centro direktorė Irma Treinavičienė, dėl informacijos stokos ir skirtingų suvokimų, smurto aukos dažnai neprašo pagalbos, todėl kaimynų budrumas gali būti išgelbėjantis.
„Mūsų patirtis rodo, kad kaimynai padėjo išgelbėti žmogų nuo smurto ir išgelbėjo visam. Žmogus pats tikrai gali nedrįsti prašyti pagalbos. Informacijos trūkumas, skirtingai suvokiama informacija, turima gyvenimiška patirtis leidžia susidaryti savo nuomonę ir dažnai prašyti pagalbos,“ – sako I. Treinavičienė
Nuo 2023 liepos 1 d. įsigaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nauja redakcija siekiama užtikrinti nukentėjusių asmenų teises, greičiau ir kokybiškiau suteikti nukentėjusiems būtinas paslaugas.
„Nuo orderio atsiradimo pradžios pranešimų gauname trečdalių daugiau, besikreipiančių asmeniškai irgi yra trečdaliu daugiau. Gauname visus pranešimus, kai buvo užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje. Dabar iš tiesų matom tą realybę, kas vyksta mūsų regione, anksčiau buvo tiktai trupiniai,“ – apie apie pokyčius įsigalėjus orderiui pasakoja Irma Treinavičienė.
Bendrasis pagalbos centras yra sudaręs galimybę nukentėjusiems nuo smurto asmenims išsikviesti pagalbą SMS žinute. Policija užtikrina nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų informavimą apie pagalbą specializuotuose centruose, paskambinus bendruoju policijos numeriu 8-700-60000.
