Klausyti gyvai

10:00 - 11:00

Miesto Informatorius

Kokios yra limfomos atsiradimo priežastys?

Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio rūšių, kiekvienais metais naujai diagnozuojama 360 tūkst. žmonių visame pasaulyje. Tai kraujo sistemos vėžys, kuris pirmiausia pažeidžia limfmazgius, bet ilgainiui gali išplisti ir į kaulų čiulpus, blužnį, kepenis, plaučius bei kitus organus. Siekiant kuo plačiau informuoti visuomenę apie limfomą, jos rūšis, simptomus ir gydymą, kiekvienais metais rugsėjo 15-ąją visame pasaulyje minima limfomos diena. Ši diena Lietuvoje minima nuo 2005 metų.

Limfomos rūšys

Limfoma skiriama į du tipus: Hodžkino ir ne–Hodžkino. Hodžkino limfoma serga jaunesni, vidutiniškai 20 – 30 metų žmonės ir ši ligos forma dažniausia pažeidžia limfinius mazgus kakle ir krūtinės ląstoje. Ne–Hodžkino limfoma dažniau nustatoma 50 – 60 metų amžiaus žmonėms. Ne–Hodžkino limfoma turi labai daug rūšių – jau dabar suskaičiuojama per 50, kurių pasireiškimas, eiga ir prognozė kiekvienu atveju gerokai skiriasi.

Sergamumas limfoma

Šiuo metu mūsų Lietuvoje piktybine limfoma serga apie 7500 žmonių. Dėl visuomenės senėjimo piktybinių ligų kreivė neišvengiamai kopia į viršų, tad ir susirgimų limfoma skaičius didėja kasmet – pastaruoju metu įvairių rūšių limfoma kasmet suserga apie 400 naujų pacientų ( apie 80 atvejų Hodžkino ir apie 300 atvejų ne Hodžkino limfomos tipų ). Nors kiekvienais metais Lietuvoje naujų limfomos atvejų skaičius auga, tačiau žmonės dar labai mažai žino apie šią piktybinę kraujo ligą ir apie  jos simptomus.

medic-563425_960_720
Kuo daugiau žmonės sužino apie limfomą ir jos simptomus, tuo drąsiau ir anksčiau kreipiasi į medikus

Limfomos simptomai

Dažniausias simptomas – neskausmingas darinys kaklo, kirkšnies ar pažasties srityje (padidėję limfmazgiai).

Kiti simptomai gali būti:

·          Stiprus prakaitavimas arba karščiavimas, ypač naktimis;

·          Nepaliaujamas viso kūno niežulys;

·          Apetito netekimas, svorio kritimas arba nuovargis;

·          Pasikartojantis kosulys arba dusulys.

Vaikams (dažniau esant ne Hodžkino limfomai) gali atsirasti kosulys arba kvėpavimo sutrikimai. Taip pat jie gali jausti pilvo skausmą. Kartais vaikams čiuopiamas darinys pilvo srityje. Jei Jums ar Jūsų vaikui atsirado minėtų simptomų, turite neatidėliodami kreiptis į gydytoją.

Ligos eiga

Kiekviena limfoma turi kelias stadijas. Pradžioje ji būna vienoje vietoje (nustatoma pirma arba antra stadija), o paskui per kraują patenka į visus organus. Todėl limfomos dažnai diagnozuojamos trečioje ar ketvirtoje stadijoje. Jos būna išplitusios į kepenis, blužnį, kaulų čiulpus ir kitus organus. Skirtingos rūšies limfomos progresuoja skirtingai: vienos išplinta per dienas ir savaites, kitos plinta metų metais.

padidejes-limfmazgis
Liga diagnozuojama atlikus apžiūrą, kraujo tyrimus, krūtinės rentgeno nuotrauką ir biopsiją

Limfoma – liga, nepaisanti amžiaus. Ja gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę žmonės. Limfoma, kaip ir kiti piktybiniai navikai, nėra infekcinė liga ir nuo kito žmogaus ja neužsikrečiama. Nors pasaulio mokslininkai nuolat atlieka tiriamuosius darbus, skirtus limfomų priežastims atrasti, jos vis dar nežinomos. Dažnai liga atsiranda nei iš šio, nei iš to, be jokios aiškios priežasties. Dažnai pacientams nustatomi genetiniai pakitimai, nulemiantys limfomų išsivystymą. Verta atkreipti dėmesį ir į tokius rizikos veiksnius kaip cheminės medžiagos, radiacija, infekcinės ligos, ligos ir vaistai, slopinantys imuninę sistemą. Todėl galimybė visiškai save apsaugoti ar anksti nustatyti ligą yra ribota. Jei kai kuriais atvejais gydytojai gali patarti, kad norint sumažinti tikimybę susirgti, reikia sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems, limfomos atveju iš esmės negalima nieko numatyti.

Limfomos diagnozavimas

Liga diagnozuojama atlikus apžiūrą, kraujo tyrimus, krūtinės rentgeno nuotrauką ir biopsiją.

Limfomos gydymas

Kuo daugiau žmonės sužino apie limfomą ir jos simptomus, tuo drąsiau ir anksčiau kreipiasi į medikus. O laiku ją diagnozavus ir pritaikius šiuolaikinius modernius gydymo metodus limfomą įveikia ir į įprastinį gyvenimą sugrįžta 20-80 proc. sergančiųjų agresyviomis limfomos formomis, o kitiems – pratęsiama gyvybė.

Limfomos gydymas apima chemoterapiją, radioterapiją, tikslinę terapiją, biologinę terapiją ir gydymą, siekiant pašalinti baltymus iš kraujo. Tikslinėje terapijoje naudojamos medžiagos, kurios veikia tik vėžines ląsteles, nepakenkdamos normalioms ląstelėms. Biologinės terapijos metu padidinamas organizmo gebėjimas kovoti su vėžiu.

Pasaulyje limfomų gydyme yra daug naujienų – nauji monokloniniai antikūniai (preparatai, veikiantys tik tam tikrus žymenis savo paviršiuje turinčias limfomos ląsteles), nauji taikinių terapijos vaistai (preparatai, blokuojantis tam tikrus piktybinių ląstelių vystymosi ir dauginimosi kelius). Kai kurių limfomų atvejais skiriamas palaikomasis gydymas ligos atkryčio rizikai sumažinti, atsiranda daugiau gydymo galimybių nustačius ligos atsinaujinimą. Modernūs metodai, naujausi vaistai pasiekia ir Lietuvos pacientus, tačiau kol kas tik klinikinių tyrimų ar „Vilties programų“ dėka.

 

Kitos naujienos

Vieninteliame profesionaliame dramos teatre Pietų Lietuvoje – Alytaus miesto teatre – pagerbti me...

Didžiulis gaisras Vilniuje: dega automobilių sąvartynas, raginama vengti buvimo gryname ore.

„Manau, kad absoliuti laisvė neegzistuoja, ypač aktoriaus gyvenime. Jei nori laisvės – į teatrą n...

Prieš keletą savaičių savo trečiąjį albumą „Pabaigos Pradžia“ pristatęs dainininkas Jurijus Vekle...