Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad profesinės sąjungos ir kolektyvinės sutartys – tai biurokratiniai dokumentai, kurių nauda abejotina. Tačiau praktika rodo priešingai: įmonės ir šakos, kuriose veikia kolektyvinio dialogo tradicijos, pasižymi didesniu darbuotojų pasitenkinimu, sklandesne organizacine kultūra ir net konkurenciniu pranašumu darbo rinkoje.
Apie tai pasakoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė, laidoje „Socialinio dialogo valandėlė“.
Kolektyvinė sutartis – kas tai iš tikrųjų? Kuo ji gali būti naudinga ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui? Kodėl vienose įmonėse tai tampa kasdienybe, o kitose vis dar lieka neįgyvendinta idėja?
Pasak D. Jakutavičės, kolektyvinė sutartis – tai ne eilinis taisyklių rinkinys. Tai dokumentas, realiai keičiantis kasdienį tūkstančių žmonių gyvenimą. Į jį įrašomi susitarimai tarp darbuotojų ir darbdavio dėl darbo sąlygų, atlygio, socialinių garantijų, darbo organizavimo, saugos, duomenų apsaugos ir daugybės kitų aspektų.
„Tai oficialus dokumentas, kurio nuostatos įpareigoja abi puses. O pats susitarimo procesas darbuotojams suteikia galimybę būti išgirstiems“, – pasakoja LPSK pirmininkė.
Oficiali statistika rodo, kad kolektyvinės sutartys galioja maždaug penktadalyje šalies įmonių. Tačiau skaičiai skirtingi viešajame ir privačiame sektoriuose. Privačiame sektoriuje kolektyvinių sutarčių turi tik apie 10–15 % įmonių.
Kolektyvinės sutarties procesą pradeda profesinė sąjunga, kuri atstovauja darbuotojų interesams. Ji pateikia darbdaviui pasiūlymus ir pradeda derybas. Įstatymai aiškiai reglamentuoja tvarką: darbdavys negali atsisakyti derėtis, tačiau neprivalo pasirašyti, jei nepavyksta rasti kompromiso.
Kaip sako Dalia Jakutavičė, nemažai darbdavių, ypač privačiame sektoriuje, bijo kolektyvinių sutarčių manydami, kad jos riboja jų veiksmus ar naudą gauna tik darbuotojai. Tačiau realybė yra kitokia. Kolektyvinė sutartis didina darbuotojų lojalumą, mažina konfliktų tikimybę, suteikia stabilumą ir aiškumą, padeda išvengti streikų.
„Kolektyvinė sutartis – tai ne išlaidos, o investicija į ramybę ir stabilumą“, – yra įsitikinus D. Jakutavičė.
Lietuvoje jau matoma tendencija, kad darbuotojai vis dažniau renkasi darbdavius, kurie gali pasiūlyti aiškias, skaidrias ir palankias darbo sąlygas.
Norintys pradėti kolektyvinių derybų procesą gali kreiptis į Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, taip pat informacija gali suteikti ir Valstybinė darbo inspekcija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei profesinių sąjungų teisininkai.
Projektas „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“, projekto kodas Nr. 07-022-P-0001, finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.
