Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Prie kultūros protesto jungiasi kultūros žmonės visoje Lietuvoje. Radijo stoties FM99 studijoje – paveldosaugininkė Margarita Janušonienė, menininkas, pedagogas Mantas Kazakevičius, istorikas Vilmantas Dunderis, Alytaus teatro direktorė Inesa Pilvelytė ir Alytaus J.Kunčino bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė. Pašnekovus kalbino Liudas Ramanauskas.
Ministro vizitas – bendruomenės priešinimas
Kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus pasirodymas Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje tapo nauju įtampos tašku tarp Vyriausybės ir kultūros bendruomenės. Kultūros žmonės kritikavo ministro elgesį ir pabrėžė būtinybę vienytis bei išreikšti pilietinę poziciją per artėjantį įspėjamąjį streiką spalio 5 dieną.
Inesa Pilvelytė dalyvavo teatrų festivalyje Varėnoje ir teigia nemaniusi, kad ministras atvyks, nes buvo nekviestas dalyvauti šiame festivalyje.
„Vargu ar koks nors kultūringas žmogus vyktų į susitikimą, kuriame nėra laukiamas. Turbūt bus specialiai provokatyviai vykstama į tas vietas, kur aiškiai tas žmogus yra nelaukiamas. Ir turbūt tokių durų spardymų turėsime dar ne vieną,“ – galvoja I. Pilvelytė.
Mantas Kazakevičius galvoja, kad kultūros bendruomenės protestai turi ir teigiamią pusę.
„Šiuo metu manau, kad viskas yra procese. Pirmi žingsniai nėra džiuginantys, bet ir kultūros bendruomenė nežada atsitraukti, kas iš esmės yra visai geras žingsnis. Kultūros bendruomenei tenka ieškoti metodų ir būdų, nes visi dabar yra sukritę į bendrą „sriubos lėkštę“ ir dabar reikia ieškoti būdų, kaip iš to išeiti. Tai vienija ir matau švelnų pozityvumą, kad gal iš to išeisime stipresni,“ – mano M. Kazakevičius.
Tuo tarpu Margarita nėra tokia optimistiška ir neslepia apmaudo dėl visuomenės balso ignoravimo.
„Didžioji visuomenės dalis nesitikėjo, kad ministras bus paskirtas. Dešimtys tūkstančių žmonių pasirašė kreipimąsi, kad jų balsas būtų išgirstas. Jeigu žmonių balsas ir yra girdimas, tačiau akivaizdžiai ignoruojamas,“ – neslepia nusivylimo M. Janušonienė.
O Vida Griškanauskienė teigia, kad jaučia pasididžiavimo jausmą, nes bibliotekininkų bendruomenė labai greitai sureagavo, nes paprastai bibliotekos gyvena šiek tiek tyliau. O spaudimo iš administracijos teigia nesulaukusi.
Vilmantas Dunderis pritaria, kad kiekvienos bendruomenės nuomonė turi būti išgirsta, nes gyvename pilietinėje visuomenėje.
Inesa Pilvelytė pripažino, kad situacija iš vienos pusės „tikrai skaldo“, nes nukreipia dėmesį nuo pagrindinės problemos į asmeninius pasisakymus. Margarita Jenušonienė įspėjo, kad tai gali būti „siekiama supriešinti žmones“, o Mantas Kazakevičius laikosi optimistiškesnės pozicijos, kad tokios situacijos sustiprina bendruomenę.
