Klausyti gyvai

15:00 - 16:00

Dienos kaleidoskopas

„Kultūros pakviesti“ – 2022-uosius Alytaus kraštotyros muziejus pasitiko dviem naujais leidiniais: „Dzūkų divonai“ bei „Šalom, Alytau“

Prenumeruokite FM99 podcast’ą „Kultūros pakviesti“: Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast

2022-uosius Alytaus kraštotyros muziejus pasitiko dviem naujais leidiniais – spalvingas tradicines lovatieses pristatančiu katalogu „Dzūkų divonai“ bei Alytaus miesto žydų istoriją pasakojančia ir apibendrinančia knyga „Šalom, Alytau“. Apie tai FM99 studijoje kalbėjome su leidinių sudarytojomis ir autorėmis Rasa Stanevičiūte bei Vilma Jenčiulyte.

Kviečiame pasiklausyti!

Radijo stotis FM99

Leidinys „Dzūkų divonai“ išties žada būti solidus tiek apimties, tiek turinio prasme: jame ne tik pristatoma turtinga ir gausi lovatiesių kolekcija, bet ir daugiau nei metus vykusių jų tyrinėjimų rezultatai. Nuosekliai pristatant visuomenei Alytaus kraštotyros muziejaus Etnografijos rinkinyje sukauptas vertybes jau yra išleisti keli eksponatų katalogai, kuriuose –  juostų, prijuosčių, rankšluosčių kolekcijos. Lovatiesės raštų originalumu, audimo technikų įvairove bei sudėtingumu nenusileidžia kitiems tradicinės tekstilės eksponatams. Muziejuje saugomų autentiškų įvairiaspalvių dzūkiškų divonų – net 178. Inventorinėse knygose užfiksuota informacija leidžia kolekciją datuoti XIX a. pabaiga–XX a. Eksponatų gausa ir įvairovė įpareigoja rinkinių saugotojus stengtis supažindinti visuomenę su turtingu mūsų paveldu, jo tyrimais. Džiaugiamės galėdami juos vykdyti kartu su puikiais savo sričių specialistais. Rengiant šį leidinį – kaip ir katalogą „Dzūkų abrūsėliai“ (2019) – bendradarbiauta su Kauno technologijos universiteto mokslininkėmis dr. Egle Kumpikaite ir dr. Audrone Ragaišiene. Leidinyje bus pateikiamos kiekvieno eksponato nuotraukos, kurių autorius – Antanas Lukšėnas. Audiniai fotografuoti Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centre. Leidinys taip pat iliustruotas fotografų Giedriaus Bernatavičiaus ir Dovilės Balčiūnaitės-Svirskės nuotraukomis, kuriose – muziejaus fonduose saugomi audimo, verpimo eksponatai, taip pat – akimirkos iš ekspedicijų, kuriose kalbintos, filmuotos senąją audimo tradiciją menančios audėjos, fiksuotos jų austos lovatiesės. Medžiaga papildyta išsamia lovatiesių raštų, audimo technikų, verpalų analize, dalies eksponatų audimo schemomis. Pastarosios bus ypač aktualios tiems, kurie ne tik domisi senąja audimo tradicija, bet ir patys pasiryžta šio amato mokytis. Skaitytojai knygoje ras ir pokalbių su audėjomis fragmentus, pateiktus QR kodų pavidalu. Katalogas bus išleistas 500 egzempliorių tiražu.

Kas užkoduota dzūkiškuose divonuose, jų spalvose, raštuose? Spalvose įžvelgsime tiek subtilius mus supančios natūralios gamtos derinius (dalis siūlų dažyti natūraliais augaliniais dažais pačių audėjų), tiek vėlesnį dirbtinio šilko siūlų spindesį, įrodantį puošnumo, ryškumo poreikį kasdienybėje. Raštų gausa pasakoja apie ornamentų – geometrinių, augalinių, gyvūninių – ritmikos sąskambius, kurie, perduodami iš kartos į kartą, įgaudavo vis naujų bruožų.

Bendraujant su garbaus amžiaus audėjomis, iš kurių reta kuri nūdien jau besusitveria stovus austi, negalima nepajusti jų nostalgijos, kai su šypsena pasakoja apie savo amatą, jo sudėtingumą ir žavesį. Klausant laisvai srūvančio pasakojimo lengva pastebėti jame užkoduotą pagarbą tradicijai, savo ir kito darbui, nuoširdų žavėjimąsi juo. O muziejuje saugomi divonai – puikus juos audusių moterų kruopštumo, preciziškumo, kūrybiškumo įrodymas.

Tikimės, kad „Dzūkų divonai“ taps dar viena patrauklia ir patogia prieiga prie gausių muziejaus rinkinių visiems besidomintiems Dzūkijos regiono kultūra. Į katalogo pristatymą ir lovatiesių parodos atidarymą planuojame lankytojus pakviesti jau kitų metų pradžioje. Tuo metu bus pristatoma ir edukacinė programa „Dzūkų divonų kodai“, pristatanti charakteringiausius lovatiesių raštus.

ŠALOM, ALYTAU! SVARBI ALYTAUS ISTORIJOS DALIS SUGULS Į KNYGOS PUSLAPIUS

Ne mažiau įdomus ir informatyvus žada būti ir mūsų miesto žydų bendruomenės istoriją, kultūrą, paveldą pristatantis leidinys „Šalom, Alytau!“.

Inspiracija jam galime laikyti pagaliau Alytuje duris atvėrusią renovuotą sinagogą – Audiovizualiųjų menų centrą – su atkurtu vidaus interjeru ir erdvėmis, pritaikytomis įvairiems kultūriniams renginiams. Trečiame jos aukšte eksponuojama paroda „Šalom, Alytau!“, skirta Alytaus miesto žydų istorijai. Alytaus žydų istorija parodoje perteikiama įvairiapusiškai, tačiau joje sudėti tik pagrindiniai temą pristatantys akcentai. Norint išsamiau supažindinti su žydų istorija Alytuje ir ją išsaugoti atmintyje, reikalingas skvarbesnis žvilgsnis. Projektas „Šalom, Alytau“ skirtas supažindinti visuomenę su ilgą laiką šalia gyvenusia išskirtinės kultūros ir mentaliteto žydų bendruomene. Siekta surinkti kuo daugiau informacijos apie regione gyvenusius žydus ir šia informacija dalintis su plačiai po pasaulį išsibarsčiusiais vietos litvakų palikuonimis. Projekto pagrindinis uždavinys – išleisti knygą apie Alytaus žydus, kurioje pateikiama visa šiuo metu turima informacija. Knygoje atskleidžiama Alytaus miesto žydų bendruomenės dinamika, pristatomos pagrindinės ūkinės veiklos, kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas, žydų dalyvavimas Lietuvos valstybės ir Alytaus miesto kūrime. Knygoje nepamirštos ir skaudžios temos – holokaustas, išgyvenusiųjų istorijos, emigracijos problemos, aprašoma Alytaus sinagogos istorija ir jos naujojo atgimimo etapai. Leidinys gausiai papildytas fotografijomis, iliustracijomis ir archyviniais dokumentais. Leidinyje panaudotos iliustracijos iš Alytaus kraštotyros muziejaus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kauno apskrities archyvo, Sadijos Bahato ir Dimos Adamskio asmeninių archyvų. Rengiant knygos turinį buvo atliktas didelis darbas renkant medžiagą ir ieškant informacijos. Lietuvos centriniame valstybės archyve gausu dokumentų apie Alytaus regiono žydus, deja didžioji dalis šaltinių yra hebrajų arba jidiš kalbomis. Vien tik šio projekto vykdymo metu buvo peržiūrėtos 87 bylos, atrinkti 978 archyviniai dokumentai. Hebrajų ir jidiš kalbomis parašyti dokumentai buvo dar kartą peržiūrėti ir atrinkti vertėjos Laros Lempertienės. Ji mums išvertė 16 labai įdomių dokumentų. Septynis iš jų pristatome leidinyje. Knyga rengiama dviem variantais: lietuvių ir anglų kalbomis, žadama išleisto po 300 vienetų. Projekto metu įgyvendinant pagrindines veiklas buvo surengti koncertai Audiovizualiųjų menų centre, parengtas istorinis maršrutas Alytaus mieste apie išlikusį žydų paveldą. Šį mėnesį startuoja edukacinis užsiėmimas „Pažintis su sinagoga“. Projektas atitinka tolygios kultūrinės raidos Lietuvoje tikslus, stiprindamas vietos kultūrinį identitetą, skatindamas kūrybinių raiškų įvairovę ir bendradarbiavimą.

Alytaus kraštotyros muziejaus informacija

Vilma Jenčiulytė ir Eglė Malinauskienė FM99 studijoje

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Kitos naujienos

Žolinė arba Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė švenčiama 8 dienas.

Sekmadienį Alytuje vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo g...

Pivašiūnai – svarbiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vieta. Švč. Mergelė Marija Nuliūdusiųjų Pag...