Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Jau tapusi tradicija kiekvienais metais, minint Alytaus miesto dienas, pagerbti ir paskelbti Alytaus miesto savivaldybės „Kultūros premijos laureatus“. Kandidatų šiemet vienuolika. Viena jų, kūrybiška, nenuilstanti Audronė Lampickienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė. Kultūros premijai pristatyta, už aktyvią kūrybinę ir ugdymo veiklą, skatinančią ieškoti įkvėpimo senosiose etninės kultūros tradicijose. Ji perduodama tradicijas ir supažindindama jaunimą, kaip marginti vašku margučius, tiesia tiltą tarp praeities ir dabarties bei džiaugiasi, kai atranda spindinčias akis. O jų, sako, Lietuvoje tikrai yra. Beje, kūrybingos Audronės margučiai iškeliavę į įvairias pasaulio šalis: jų yra tekančios saulės šalyje Japaonijoje, už Atlanto- JAV, Skandinavijos šalyse ir kitur. Audronės naujosios kūrybinės aitros – sodai, riešinės… O eilėraščiai – taip pat jos dalis…
Neleidi
Išsibursiu tave iš vidunakčio paukščių tylos,
iš obuolmušio prieblandų rūko,
man tave ryto aušros lange išliepsnos
tarsi žinią – širdis nenutrūko.
Ji dar ten, dar aukštai – karūnuota, bebaimė –
nusiaudžia šilku šiurkšti neviltis…
Kėlei, užnešei ten, kur nelaimės pralaimi,
kur net lūpos nuo žodžių geluonių išgis.
Ir arti, ir toli. Ir esi, ir nėra. Veidu
srūva maldos, užtvindę akis.
Spinduliais prisirišęs laikai ir neleidi
iš žvaigždės žemės dulke nukrist.
už stiklo slenksčio
vėl perkėloj vėl ištiestais delnais
į lietų veidu širdimi į mūšą
kokia kryptim dabar lemtis paleis
už stiklo slenksčio kelias nebedūžta
„esi stipri“ išklausiusi daug kartų
tebetikiu stebuklais ir bedugnėm
sutramdžius audrą supranti jog verta
ir skrist ir krist ir plaukti jeigu plukdo
saulėtas uostas laukė laukia lauks
ar grįžčiau dulke ar žvaigžde ar niekuo
todėl keliams tiek žemės tiek dangaus
palaiminki lemtie jau eisiu dėkui
Kol naktis
Užsimerk ir miegok, kol žvaigždynai
švieseles tau ant pagalvės bers,
kol nakties dar aušra nenuskynė
lyg birželis žiedų nuo obels.
Margas sapnas po paslaptis nardęs
į pasąmonę žinią atneš,
pasodins prie svajonių po sargą,
tau sparnus išaugins. Kels bures,
kad įplauktum į rytmečio deltą
pilnas polėkio, meilės jėgos,
kad suprastum – pasaulis vėl telpa
tavo žvilgsny, širdy ir delnuos.
