Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Be batų niekas negyvena, naminiai batai irgi batai, Tad šiandien susipažinkime su smagi šeimyna. Mėgsta jie po šventes lakioti, bet šiandien apie kitus dalykus kalbėsim. Mat Krokialaukyje gyvenantis batsiuvys Gediminas Paplauskas, gražiai sutardamas su antra puse Dalia pasakos kaip pats tapo batsiuviu, o Dalia prisidėjo prie savo žmogaus.
Sutikti smagioje šventėje abu buvo geros nuotaikos, o kaip sakė pats batsiuvys Gediminas Paplauskas jis batsiuvo proefesiją pasirinko tėvo patartas ir agronomu būt atisakęs. Ir dabar nesigaili. Batsiuvys pasakojo, kad iš iš 25 bendramokslių jis vienas per beveik 4 dešimtmečius neišdavė savo profesijos ir kaip girdėjote didžiuojasi jo gaminių nešiotojais. Na o ponia Dalia šneki moteris, nestokojanti geros energijos ir besidžiaugianti gyvenimu, sakosi pati žiūrėdama į vyrą šlepečių siuvimo amato išmoko . O gyvenimas iškrečia
juoką,anot ponios Dalios, batsiuvystė ir paštininko darbas mažiausia jai patikusios profesijos buvę.
Dalia turėjusi nemažai visokių gyvenimo patyrimų pamoko ir kaip šeimoj bendraut reikia ir džiaugiasi pati gražiai sugyvenanti. Taip ir gyvena batsiuviai iš Krokialaukio Gediminas ir Dalia Paplauskai – su daina , padėdami , pagelbėdami kitiems , gerbia vienas kitą, leisdami vienas kitam užsiimti miela veikla.
Dar laidoje susipažinsime su keramika – tai antroji seniausia, po akmens skelčių, technologija žmonijos istorijoje. Molio dirbinių būta jau prieš 12–13 tūkst. metų. Pirmieji dirbiniai iš molio datuojami dar 6 tūkst. pr. m. e (Azijos regione), o Lietuvoje – apie 4 tūkst. pr. m. e. Tai buvo primityvūs lipdyti rankomis indai, apdeginti ant laužo, kad būtų tvirtesni ir nelaidūs vandeniui. Keramika yra šukinė, virvelinė, brūkšniuotoji, grublėtoji, lygioji, tekstilinė keramika – ta priklauso nuo regiono, lipdymo būdo. Vėliau – atsiradus žiedžiamąm ratui ir Pradėjus žiesti keramiką, buvo pradėti gaminti tobulesni įvairios paskirties indai. Keramika priskiriama prie seniausių žmogaus ūkinės veiklos rūšių. Keramikos dirbiniai, išlaikę amžių išbandymus, randami žemėje ir jūrų dugne šiandien pasakoja žmogaus evoliucijos istoriją. Kaip sakė keramikė Danutė Garlavičienė kiekviena sodybos šeimininkė gebėjo nusilipdyti reikiamą indą. Jai pritarė ir šiuo metu Liuksemburge gyvenanti meilės emigrantė keramikė Virginija Zabotkaitė. Pagal deginimo technologiją, be tradicinės keramikos, kur gali būti naudojami įvairūs degimo būdai : malkinis, elektrinis, dujinis, yra dar juodoji keramika, raku ir kt. Pastaroji sužavėjo Virginiją, kuri keramiką atrado vaikystėje. O „raku” yra specialus deginimo būdas. Pasak japonų legendos, japonų keramikos meistras Tanaka Chojiro imperatoriaus buvo apdovanotas auksiniu antspaudu su hieroglifu „raku“, taip ir pasivadino jo kūrėjas. Raku technika naudojama indams skirtiems arbatai gaminti. Įkaitęs iki raudonumo gaminys dedamas į pjuvenas, o po to į vandenį, kad glazūra suskilinėtų. Raku Lietuvoje atsirado XX a.
Juodosios keramikos rūšis XIX a. ypač buvo paplitusi Dzūkijoje. Juoduosiuose puoduose buvo laikomi maisto produktai ir gaminamas maistas. Ši keramika buvo vertinama dėl patvarumo, ilgaamžiškumo. Juodosios keramikos indai išsiskyrė neįmantriomis formomis ir buvo mažai dekoruoti. Juodoji keramika – žemos temperatūros (iki 1100º C) keramika. Jaunesnės kartos atstovas Valdas Pukevičius jo keramiko kelias prasidėjo mokykloje. Menininkas šiuo metu gyvenantis Vilniuje, paniręs į keramiką, kuri sudaro visą jo gyvenimą. Beje, jam buvo patikėtas atsakingas darbas parengti juodosios keramikos krosnį degimui, kuri degė simpoziumo Juodasis Dzūkijos auksas dalyvių darbus.
Įdomi pažintis laukė ir su keramiku Artūro Matoniu. Jo ir gyvenimo filosofija visiškai kitokia nei daugelio. O keramiką atradęs netyčia, mokytojo pragintas. Kalbėdamas apie senuosius lietuvius, menininkas teigė, kad žmogus pats savo rankom gali būti turtingas ir teigė manąs, kad ne žmogui reikia pinigų, o atvirkščiai – pinigams reikia žmogaus. Tik šiandien daugumą svarbių dalykų mes pamiršę. Anot menininko, daug dalykų jau atrasta gerokai anksčiau, nei mes galvojam šiandien. Šiandien jis gyvena Varėnos rajone ir puoselėja protėvių tikėjimą. Labai įdomu bendrauti…
Su Jumis pažintimis dalijosi Vida Ramanauskaitė
