Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Informacinės atakos, melagienų srautai tapo gyvenimo dalimi ir vis didesne grėsme demokratijai. Apie dezinformacijos iššūkius – “Europos klube” pokalbis su europarlamentare specialiojo EP komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus, įskaitant dezinformaciją, pakaitine nare Rasa Juknevičiene ir Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.
Problema jau pripažįstama ir JAV, ir ES
Lietuva būdama tarp rytų ir vakarų bei pažindama savo kaimynus yra viena tų šalių kurios geriausiai atpažįsta dezinformacines žinutes ir įspėja kitas Europos valstybes. Lietuvos pareigūnai dirba ir NATO strateginės komunikacijos skyriuje, kuris gaudo ir iškoduoja melagienas.
Abipus Atlanto, tiek JAV po paskutinių dvejų rinkimų, kuomet buvo aiškiai pateiktos žvalgybos ataskaitos apie užsienio šalių įtaką rinkimams, tiek ir Europoje, susirūpinimas kokią grėsmę kelia visuomenės klaidinimui ir kiršinimui skirtos žinutės tik auga. Medijų reguliavimo įstatymai kurti dažniausiai prieš pora dešimčių metų, kai dar net užuominų nebuvo apie tai, kad kiekvienas galės tapti žiniasklaidos kanalu. Tad kol kas, socialiniuose tinkluose kol kelia rūpestį laukiniai vakarai.
Europinės institucijos kuria planus, analizuoja užsienio įtakas, nors pačiame Europos Parlamente netrūksta dezinformacijos skleidėjų – vienas Brexit iniciatorių buvo Nigel Farage, kuriam, kaip europarlamentarui, europinės institucijos mokėjo ir atlyginimą.
Situacija ir dabar ne ką tepasikeitusi, sako europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Tačiau tai, kad įkurtas specialus komitetas, jau parodo, kad problemos supratimas ir dėmesys yra.
“Turbūt dauguma ES šalių jau susidūrė su įtakom iš užsienio, ir čia ne tik Rusija, tai ir Kinija, ir apie Iraną kalbama, gal mes tą ir mažiau suprantam, Kinija aiškesnis vaizdas, bet čia plačiau, nei vien tik apie Rusiją kalba,” – pasakoja R.Juknevičienė. Tad supratimas Europos Parlamente pastaruoju metu yra gerokai didesnis, nei anksčiau: “Bent jau noras diagnozuoti.”
Lietuviai gerai pažįsta dezinformacines žinutes
Tuo tarpu Lietuvos visuomenė dezinformacijos grėsmes supranta gerai, sako Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
“Išsiugdė mūsų piliečiai tam tikrą atsparumą, mes neblogai žinom pagrindinius naratyvus, kuriuos mums bando primesti, ypatingai didžioji kaimynė rytuose, apie tai, kad Baltijos šalys ir Lietuva yra nepavykusios valstybės, kad čia niekas neveikia, kad gyvenimas yra labai blogas, kad šalyse vis dar dominuoja fašistinė ideologija ir panašūs mitai, kurie yra kuriami ir, deja, bet galbūt gali būti įtikinami daliai pačios Rusijos gyventojų, kurie neturi priėjimo prie kitokių informacijos šaltinių, bet neįtikina mūsų pačių, nes mes puikiai žinome, kad esame toje pasaulio pusėje, kuri vystosi, o ne toje, kuri iki šiol remiasi iškastinėmis žaliavomis ir visiškai priklauso nuo jų,” – sako Linas Kojala.
Iki galo apibrėžti, kaip vystosi dezinformacijos vartotojų kiekis ganėtinai sudėtinga, sako politologas, ypač socialiniuose tinkluose, kurie sukūrė kitokią terpę, kuriai įvertinti reikia laiko. Nors kalbama apie socialinius burbulus, tačiau tarkim Oksfordo tyrėjai sako, kad tie burbulai ne tokie ir dideli. Bet problemos tai nesprendžia, nes jei net ir burbulams susidūrus pamatai kitokią nuomonę, nei tavo palaikoma, tai greičiausiai ja nepatikėsi, sako L.Kojala.
Socialiniai tinklai palengvino sklaidą
“Kiekvienas asmuo šiais laikais yra didesnė ar mažesnė žiniasklaidos priemonė ir kai nekritiškai įvertiname gautą informaciją ir ja pasidaliname, net jei su vienu, dviem ar penkiais draugais, tokiu būdu “užtikrinama’, kad ta dezinformacija plistų plačiau”, – aiškina Linas Kojala. Anot jo, itin svarbi atsakomybė dalinantis informacija su artimaisias ir bičiuliai, nes tokia informacija labiausiai pasitikima, gerokai labiau, nei bet kuria žiniasklaidos priemone.
Paprastai kalbant apie dezinformaciją atsigręžiama į socialinius tinklus ir juose sklindančią informaciją, tačiau ypač pastaruoju metu melagienas kuria ir skleidžia ir aukščiausi pareigūnai, šalių vadovai, kaip pavyzdžiui, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Tačiau Europoje tokių ryškių pavyzdžių Rasa Juknevičienė nemato, anot jos, nebent Vengrija išsiskiria kai kuriomis temomis. Tačiau ir pas mus yra bandymų įsijungti ir plačiau paskleisti kai kurias jautrias temas. Kaip vieną iš pavyzdžių, kuomet vadovai ar nuomonių lyderiai prisideda prie tam tikros neteisingos informacijos sklaidos, R.Juknevičienė mini Turkijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos.
Tačiau “burbulai” daugiau kyla iš išorės, sako europarlamentarė. “Pavyzdžiui dėl vakcinacijos – tai ką daro Rusijos propagandiniai kanalai, tai yra kartais šiurpu matyti, kaip jie pasakoja apie vakarietiškas vakcinas. Ir aš matau, kaip plinta ta melagiena per feisbuko burbulus. Bet ne tik iš Rusijos, dabar mes pradėjom gauti į parlamento paštą daugybę laiškų dėl taip vadinamo žaliojo paso”, – pasakoja R.Juknevičienė. Anot jos, pasipylė daug laiškų iš įvairių šalių antivakserių organizacijų.
Nors didžioji dauguma žmonių, tikėtina, nedalyvauja skleidžiant melagienas, tačiau skleidėjai itin matomi ir “infodemija” plinta. “Tad aš nesu visai rami, kad atsparūs žmonės Lietuvoj,” – sako europarlamentarė.
Pagrindinė problema dezinformacijos sklaidoje visgi nėra tie šaltiniai, kurie neša teisinę atsakomybę už savo veiksmus ir turinį ir siekia atitikti vartotojų lūkesčius. Tiesa, situacija keičiasi, kai kalbama apie tokias susiskaldžiusias šalis kaip JAV, kur net tradicinės žiniasklaidos kanalai turi aiškiai reiškiamas simpatijas, kaip pavyzdžiui, Fox News Donaldui Trumpui ir kuomet jų reitingai priklausomi nuo radikaliau nusiteikusios auditorijos.
“Bet pagrindinės bėdos susijusios su socialiniais tinklais, ta visa erdve, kuri labai sunkiai kontroliuojama ir labai subtilus balansas tarp žodžio laisvės ir kovos su dezinformacija,” – sako Linas Kojala.
Taip pat didelė problema vadinamieji pseudoinformacijos šaltiniai. “Nato analizuojant informacinę erdvę visuomet yra išskiriamas toks pseudožiniasklaidos priemonių kratinys, kurie bando apsimesti žiniasklaida, bet iš tiesų tai yra propagandos kanalai, siejami arba su Rusija, arba vis dažniau ir su Kinija,” – sako politologas. Ir šie kanalai pritraukia pakankamai ženklią auditoriją ir turi įtaką.
Kas finansuoja?
Tokios dezinformacijos kampanijos kainuoja, nors kai kurios žinutės, sėkmingai sklinda pačios. Trolių fabrikai, informacijos plovimas – tam reikalingi finansavimo šaltiniai ir dažnai jie stebimi iš trečiųjų šalių, sako R.Juknevičienė.
Ne visose ir ES šalyse užkardyta užsienio valstybių parama politinių kampanijų metu, tad sukuriamos verslo schemos, ar per nevyriausybines organizacijas, kas ypač aktyviai vyksta Latvijoje.
“Dažnai naujiems politikams sukuriamos išskirtinai geros verslo sąlygos Rusijoje ir tada privaloma sąlyga dalyvauti politikoje. Jei kai kuriose šalyse, pavyzdžiui JAV, yra labai griežtos taisyklės, kad jei tu investuoji užsienyje, tai negali dalyvauti politikoje, tai Rusijoje atvirkščiai, tai skatinama,” – pasakoja europarlamentarė.
Socialiniai tinklai labai atpigino dezinformacijos kampanijas, nes jie leidžia labai tikslingai taikytis į auditoriją, išskirti tam tikras grupes, jeigu asmenys jautresni socialiniais klausimais, siųsti jiems žinią susijusią su šia tema, jie žmonės jautresni etniniams dalykams, tai siųsti tokią žinią ir panašiai.
“Pirminiai skaičiavimai dėl 2016 JAV rinkimų parodė, kad tas trolių fabrikas nėra milijardinio biudžeto įstaiga, bet tai nesutrukdė jai būti efektyviai ir pasėti pakankamai didelį chaosą,” – aiškina Linas Kojala.
Kaip reguliuoti?
Schemos yra labai įvairios, tačiau geriausia žinia, kad visa Europa apie tai jau garsiai kalba, nes pati problema buvo ir prieš dešimtmetį, tačiau dėmesio jai buvo gerokai mažiau.
Keliamas klausimas ir dėl socialinių tinklų taikomų algoritmų ir jų skaidrumo, nes principas, kuriuo remiasi socialiniai tinklai, išryškindami vieną ar kitą žinią, nėra aiškus.
“Tai kas legalu offline, tas gali būti legalu ir online ir atvirkščiai,” – apie vertinimo principą aiškina specialiojo dezinformacijos komiteto narė.
Patys socialiniai tinklai akcentuoja, kad jie nėra žiniasklaidos kanalai ir už turinį atsakingi vartotojai, kurie jį kuria. Tad susikerta du siūlymai, kaip šią problemą spręsti, sako L.Kojala:
“Viena vertus, galima socialinius tinklus paversti griežtai reglamentuojamomis platformomis, kur socialiniai tinklai būtų atsakingi už jų kuriamą turinį, tačiau tada socialiniai tinklai taptų labai galingi, spręsdami kas yra tiesa, o kas melas, kur politiniai argumentai, o kur tik neteisinga informacija, tad su tuo sutinka irgi ne visi.” Taip nutiko ir po D.Trumpo pašalinimo iš Twitter socialinio tinklo, kurį kritikavo ir Europos lyderiai, sakydami.
Daugiau klausykite pokalbyje su europarlamentare Rasa Juknevičiene ir Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.
Visas Europos klubo laidas klausykite podacst’e:
http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
Prenumeruokite, bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
