Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Liepos mėnesio duomenimis, Lietuvoje fiksuota daugiau laisvų darbo vietų, augo ir darbo jėgos paklausa ir įdarbinimas. Alytaus apskrityje nedarbo lygis didėjo, tai lėmė Alytaus miesto ir Lazdijų rajono savivaldybių rodikliai.

Dzūkijos rodikliai

Alytaus mieste nedarbas per mėnesį paaugo iki 9,5%, prieš mėnesį buvo 9,3%. Dar daugiau nedarbas augo Lazdijų rajone, pasiekė 10,8% (liepos 1d. buvo 10,3%), ir toliau išliko didžiausias apskrityje.  

Alytaus rajone ir Druskininkuose situacija išliko stabili, nedarbas rugpjūčio 1 d.siekė 8,4% ir 7,4%, kaip ir prieš mėnesį. Varėnos rajone bedarbių šiek tiek mažėjo – iki 8,4% (buvo 8,5%).

Lazdijų rajonas tarp blogiausių

Liepą darbdaviai buvo paskelbę dešimtadaliu daugiau laisvų darbo vietų nei birželį – 16,5 tūkstančio laisvų darbo vietų, kas yra beveik 10 % daugiau nei buvo birželį. 

Didžiąją dalį laisvų vietų registruoja didžiųjų miestų darbdaviai, darbo jėgos poreikis laubiausiai didėjo apdirbamoji gamyba, žemės ūkis, statyba, transportas ir saugojimas.

Regioniniai skirtumai išlieka – tarp didžiausią nedarbą rugpjūčio 1 dieną fiksuojančių savivaldybių ir Lazdijų rajonas. Didžiausias nedarbas – Kalvarijos savivaldybėje 12,5%, Ignalinos rajone 12,1, Lazdijuose – 10,8 %.

Per liepą registruoto nedarbo rodikliai mažėjo 28-iose iš 60-ies Lietuvos savivaldybių, 23-ose augo.

Daugiau apie darbo rinkos tendencijas klausykite FM99 pokalbį su Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyrius duomenų analitike  Audrone Butkiene.

Užimtumo tarnybos informacija

Mažiau darbo pasiūlymų skelbta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, vandens tiekimo ir nuotekų valymo sektoriuose, t. y. srityse, kur darbuotojų paieška ir samda įprastai suaktyvėja šiltojo sezono pradžioje, o vėliau nuslūgsta.

Daugiausiai darbuotojų ieškota Vilniuje – įregistruota 3,9 tūkst. laisvų darbo vietų, Kaune – 2,3 tūkst. ir Šiauliuose – 1,5 tūkst.

Pasak J. Zemblytės, ūgtelėjo ir įsidarbinimų skaičius. Liepą dirbti pradėjo 17 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų –  3,5 proc. daugiau nei birželį, tačiau mažiau nei per mėnesį įsidarbindavo kovo-gegužės laikotarpiu. Įsidarbinusių skaičius augo 39 iš 60 savivaldybių.

Įdarbinimas padidėjo daugelyje veiklos sektorių – statybos, žemės ūkio, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, administracinės ir aptarnavimo veiklos, informacijos ir ryšių, apdirbamosios gamybos.

8,7 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų pasirinko veiklą pagal verslo liudijimus – 900 (12 proc.) daugiau nei birželį ir panašiai tiek, kiek kovo–gegužės laikotarpiu. Palyginti su praėjusių metų liepos mėnesiu, pradėjusių dirbti su verslo liudijimais skaičius nepakito. Dar 1,2 tūkst. pradėjo dalyvauti užimtumo priemonėse, skirtose paskatinti ir palengvinti grįžimą į darbo rinką (pasinaudojo parama mokymuisi ar judumui, įdarbinti subsidijuojant ir pan.).

Tebesitęsiant atostogų metui darbo ieškantys nėra tokie aktyvūs kaip kitu metų laiku, todėl vidurvasarį registruotas nedarbas didėjo 0,1 proc. punkto iki 8,6 proc. Rugpjūčio 1 d. šalyje registruota 156,5 tūkst. bedarbių – 1,2 proc. (1,8 tūkst.) asmenų daugiau nei prieš mėnesį.

„Registruoto nedarbo didėjimas vidurvasarį atspindi darbo rinkai būdingus sezoninius svyravimus – pastaruosius trejus metus liepą taip pat fiksuotas nedidelis nedarbo augimas, palyginti su birželiu“, – atkreipė dėmesį Užimtumo tarnybos atstovė.

Registruoto nedarbo rodikliai liepą didėjo 23 iš 60 savivaldybių, mažėjo – 28, išliko nepakitę – 9 savivaldybėse. Labiausiai registruotas nedarbas didėjo Lazdijų r. (0,5 proc. punkto), Kauno m. ir Mažeikių r. (po 0,4 proc. punkto) bei Klaipėdos m. ir Neringos (po 0,3 proc. punkto) savivaldybėse.

Moterų registruotas nedarbas šalyje didėjo 0,2 proc. punkto ir siekė 8,9 proc., vyrų –  8,3 proc. Registruotas nedarbas vyresnių nei 50 metų asmenų grupėje mažėjo 0,1 proc. punkto iki 10 proc., o jaunuolių iki 24 m. nedarbas padidėjo 0,6 proc. punkto (iki 6,9 proc.).

Palyginti su situacija prieš metus, registruotas nedarbas išliko nepakitęs – 8,6 proc.

————————-

Artėjant naujiems mokslo metams, ugdymo įstaigos intensyviau ieško mokytojų, daugiausia – Vilniuje, paskelbė Užimtumo tarnyba.šiuo metu jos darbo skelbimų portale yra 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams, prieš kelias savaites jų paklausa visu šimtu buvo mažesnė, o rugpjūčio pradžioje prieš metus darbo pasiūlymų buvo pusšimčiu mažiau – 486.

Šiuo metu daugiausiai ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų – 202, pradinio ugdymo – 53, ikimokyklinio ugdymo pedagogų – 83, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų – 79, kiti darbo pasiūlymai – profesijos mokytojams, neformaliojo švietimo mokytojams.

Skelbiama, kad šiuo metu Vilniaus mokykloms reikalingi 44 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, Klaipėdos mokykloms – 23. specialiųjų poreikių mokinių mokytojai paklausūs Vilniuje, čia trūksta 22 specialistų, ir Kaune, kur ieškoma 11 mokytojų.

Užimtumo tarnybos teigimu, didžiausią paklausą turi matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – jiems šiuo metu atitinkamai siūlomos 36 ir 22 darbo pozicijos. Rugpjūčio pradžioje Užimtumo tarnyboje daugiausiai registruota pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų – 665, trečdalis jų norėtų įsidarbinti kūno kultūros, dailės, muzikos mokytojais.