Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Šalims, saugančioms Europos Sąjungos išorės sieną su šalimis agresorėmis, kyla ypatingų iššūkių – nelegalūs migrantai, dronai iš Rusijos, pasienio infrastruktūra – kasami grioviai ir statomos fizinės sienos šalies apsaugai. Tam reikalingi dideli pajėgumai, finansai ir suvienyti ES pajėgumai.
Apie tai Briuselyje vykstančioje Europos regionų savaitėje Lietuva inicijavo diskusiją, kartu su šalimis turinčiomis išorinę Europos Sąjungos sieną su Rusija ir Baltarusija – Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija. Lietuvą diskusijoje atstovavo Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas – interviu #FM99 iškart po diskusijos.
„Vėl turime pergalvoti, kaip mes dirbame su sanglaudos politika, su kitais instrumentais tam, kad tiems regionams padėtume užtikrinti tolesnį vystymąsi. Ir manom, kad dabar yra labai geras laikas apie tai kalbėti, kadangi yra naujas ciklas ES lygiu, bus skiriami nauji komisarai, vyksta diskusijos dėl kito daugiamečio ES budžeto, kurio dalis yra sanglaudos politika“, – aiškina Finasų viceministras.
Problemos ir kliūtys panašios
Didžioji dalis problemų, kurias minėjo visų pasienio šalių atstovai, panašios – visiems tenka didinti gynybos biudžetą, stiprinti sienos apsaugą, spręsti socialines problemas, juntamos pasekmės ekonomikai.
Nors Lietuvos augimas pastaraisiais metais buvo vienas didžiausių ES, tačiau jis būtų buvęs gerokai didesnis, kitomis sąlygomis, sako M.Liutvinskas.
„Mes, kaip sakant, šiek tiek kluptelėjom 2022 metais, dabar grįžtame į augimo perspektyvą, bet jeigu nebūtų įvykę šito karo, jeigu Rusija nebūtų įsiveržusi į Ukrainą, tikėtinai 2023 metais būtume augę daug sparčiau ir nereiktų dabar vytis to, ką praradome dėl šitų neįgiamų išorės vyksnių.“ – kalba viceministras.
Keldama diskusiją Lietuva tikisi galimybės adaptuoti jau esamus europinius instrumentus ir fondus, skiriant daugiau dėmesio šių regionų problematikai. Kiek atskiro dėmesio gali tikėtis pasienio regionai šalies viduje, tokie, kaip Alytaus, priklausys nuo to, ką pavyks išsiderėti Lietuvai.
„Tada, matyt, žiūrėtume, kaip adaptuoti ir kaip jau nukreipti tuos galimus papildomus instrumentus į tuos regionus, kurie yra labiausiai paveikti.“ – sako M.Liutvinskas. Tačiau dabar tai tik strateginės diskusijos pradžia, kurioje reiks įrodyti, kad tai yra problema, kurią reikia spręsti bendromis ES lėšomis.
